Pamaldų laikas
Sekmadieniais
8, 10, 12 ir 18 val.
Šiokiadieniais
8 ir 18 val.
Šeštadienais
10 ir 18 val.
Sutvirtinimas
Jaunuoliai (-ės) nuo 8 klasės ir vyresni savoje parapijoje per mokslo metus yra ruošiami Sutvirtinimo sakramentui. Registracija vyksta rugsėjo mėnesį. Pasirengimas Sutvirtinimui prasideda ALFA kursu nuo spalio mėn. Pabaigę ALFA kursą nuo sausio mėnesio paaugliai pasirenka lankyti užsiėmimus šiokiadieniais. Prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą: Pasirenkamas kurio nors šventojo vardas, kad turėtume gyvenimo pavyzdį ir globėją danguje. Iš savo parapijos klebono, praėjus pasirengimo kursus, gauna sutvirtinamojo kortelę. Atliekama išpažintis ir pasimeldžiama Šventajai Dvasiai. Pasirenkami Sutvirtinimo tėvai; rekomenduojama, kad Sutvirtinimo tėvų pareigas eitų krikštatėviai, o jei tai neįmanoma - suaugę, pamaldūs, dori, jau patys Sutvirtinimą priėmę asmenys.
Apie Sutvirtinimo sakramentąSutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą... ( Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1285) Kam Sutvirtinimo sakramentas teikiamas? Sutvirtinimą gali ir privalo priimti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus. Sutvirtinamasis turi būti pašvenčiamosios malonės stovyje, atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus. Tam pasiruošti padeda parapijos katechetas. Sutvirtinimas atbaigia Krikšto malonę ir kaip Krikštas, krikščionio sieloje įspaudžia dvasinį charakterį (arba neišdildomą žymę), dėl to šį sakramentą galima gauti tik vieną kartą gyvenime. Pasirengimas Rengiami tikintieji nuo 8 klasės. Norintys priimti Sutvirtinimo sakramentą parapijos namuose turi lankyti ALFA kursą, kuris prasideda spalio mėnesį (registracija vyksta bažnyčioje visą rugsėjo mėnesį). Sausio mėnesį baigus ALFA kursą, toliau tęsiasi užsiėmimai šiokiadieniais. Per užsiėmimus aiškinamės Katalikų Bažnyčios katekizmą, gilinamės į Sutvirtinimo sakramento prasmę, teikiamas malones, mokomės būti Kristaus liudytojais savo aplinkoje, susidraugaujame, įsijungiame į parapijos gyvenimą. Reikalavimai Sutvirtinimo sakramento priėmimui Tikintieji turėtų labai atsakingai įvertinti savo nusiteikimą Sutvirtinimo sakramento atžvilgiu ir ryžtis tolesniam augimui dvasinio tobulumo prasme. Sąmoningo amžiaus sulaukęs sutvirtinamasis privalo išpažinti tikėjimą, būti malonės būklėje, turėti norą gauti šį sakramentą ir būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu bei liudytoju bažnytinėje bendruomenėje ir pasaulyje. Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu“. Todėl prieš šio sakramento priėmimą reikia pasitikrinti ir papildyti žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia atlikti Atgailos sakramentą. Sutvirtinimo sakramento padariniai Tradicija vieningai sutaria ir galutiniu Sutvirtinimo sakramento padariniu laiko Šventosios Dvasios dovaną. Charakteris tėra ženklas šio pilnutinio padarinio atžvilgiu. Jeigu sutvirtinamasis savo nuodėmėmis nedaro tam kliūčių, Sutvirtinimas jam suteikia Šventąją Dvasią, kad tikintįjį dar giliau įskiepytų dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienytų su Kristumi, tobuliau suvienytų su Bažnyčia, aktyviau įtrauktų į jos pasiuntinybę ir padėtų liudyti krikščioniškąjį tikėjimą gyvenime. Sutvirtinimo sakramentas nėra toks būtinas, kad be jo kas nors negalėtų būti išgelbėtas. Tačiau žmogus esti sunkios nuodėmės būklėje, jei galėdamas gauti Sutvirtinimą jo atsisako arba nepaiso. Pastarąja prasme Sutvirtinimas gali būti laikomas būtinu išganymui. Nepriėmus Sutvirtinimo, galima laimėti amžinybę tik su sąlyga, kad jis nebuvo laisva valia dėl paniekos šiam sakramentui atmestas. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Kiekvieno pakrikštytojo įkrikščioninimas turi užsibaigti Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentais. Todėl, jei tikinčiajam gresia mirties pavojus, patariama, kad, prieš priimant Viatiką (šv. Komunija mirštančiajam), jis būtų sustiprintas Sutvirtinimo sakramentu. Sutvirtinimo sakramento apeigos Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma, Sutvirtinimą teikiančiojo (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) rankos uždėjimas ir tariami žodžiai: „Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą“. Liturginiais šio Sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia. Sutvirtinimo globėjas ir vardas Patariama kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Kad išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu būtų pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti ir turėti savybes, kurių reikalauja Kanonų teisė:
|
