Santuoka

Sužadėtiniai, kurie rengiasi sukurti katalikišką šeimą, savosios parapijos klebonui padedant, išklauso pasirengimo Santuokos sakramentui programą. Ši programa yra skirta organizuoti sielovados darbą su sužadėtiniais. Kad sėkmingai vyktų būsimų naujų šeimų pasirengimas Santuokos sakramentui, reikalingi šie du dalykai: susitikimai Šeimos centre, pokalbiai su kunigu, parengiančiu būsimą šeimą.

Tikintieji, norintys sudaryti katalikišką santuoką, kreipiasi į jaunosios ar jaunojo (pasirinktinai) parapijos kleboną, ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius iki numatytos vestuvių dienos ir aptaria pasirengimo Santuokos sakramentui programą. Santuoka ypatingais atvejais, konkrečiai motyvuojant tokio pasirinkimo būtinumą, gali būti laiminama ir kitoje parapijoje, turint raštišką klebono leidimą. Leidimas išduodamas pateikus krikšto pažymėjimą.

Pirmasis susitikimas su kunigu – yra sužadėtinių priėmimas, susipažinimas ir pokalbis, kurio metu kunigas paaiškina pasirengimo santuokos sakramentui svarbą ir sužadėtinių asmeninę atsakomybę rengiantis būsimam šeimos gyvenimui. Jo metu užpildoma Priešsantuokinės apklausos anketos informacinė dalis. Atvykstant į parapijos raštinę, turėti asmens pasą. Taip pat aptariama sužadėtinių asmeninė, civilinė, religinė teisė tuoktis. Bažnytinė santuoka yra juridiškai pripažįstama valstybės, todėl jos užtenka. Po bažnyčioje palaimintos santuokos kunigas atitinkamą formą pateikia to rajono civilinės metrikacijos skyriui.

Pokalbio metu stengiamasi pažinti sužadėtinių religinio gyvenimo lygį, tikėjimo praktiką bei sudaromos sąlygos trūkstamų religinių žinių papildymui ar nepriimtų sakramentų priėmimui.

Santuokos registravimui reikia:

• Krikšto pažymėjimų jei jų neturima, reikia kreiptis į tas parapijas, kur jie buvo pakrikštyti. Jei krikšto parapijos krikštų registracijos knygose klebonas neranda duomenų apie asmens krikštą, tuomet pakrikštytasis suranda krikšto liudytojus (tėvai, krikštatėviai, giminės, pažįstami), kurie raštu paliudija apie asmens krikštą.
• Leidimas tuoktis už parapijos ribų (jei tuokiamasi ne savo parapijoje). Reikia kreiptis į savosios parapijos kleboną.
• Šeimos centro pažyma.

Kur vyksta susitikimai sutuoktiniams rasite informaciją: Kauno arkivyskupijos el. svetainėje.

Antrasis susitikimas po išklausytų kursų.

Kunigui pristatomi reikiami dokumentai, baigiama pildyti apklausos anketa, aptariami iškilę klausimai, paraginama atlikti išpažintį ir aptariamas laikas, kada būtų galima ją atlikti, o per pačias jungtuves dera priimti šv. Komuniją.

Trečiasis susitikimas su kunigu, kuris laimins santuoką. Aptariama santuokos laiminimo bažnyčioje apeigų eiga, tam, kad sužadėtiniai galėtų aktyviai, sąmoningai ir vaisingai jose dalyvauti.

Santuoka

"Santuokos ryšys, kuris visam gyvenimui sujungia vyrą ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tą ryšį tarp krikščionių Viešpats Kristus iškėlė į sakramento garbę." ( Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1601 )

Kam, kur, kada teikiamas Santuokos sakramentas

Santuokos sakramentą gali priimti pakrikštyti vyras ir moteris, sulaukę 18 m. amžiaus (mažesniam amžiui reikalingas vyskupo leidimas) ir esantys laisvame stovyje.

Rektorate ar vienuolynuose santuokos sakramentas neteikiamas, nebent rektorius gautų vyskupo leidimą. Santuokos sakramentas teikiamas visada, tačiau advento ir gavėnios metu nedaromos iškilmingos jungtuvės, nes Bažnyčioje šis laikas yra skirtas vidiniam susitelkimui ir atgailai.

Pasirengimas

Apsisprendimas priimti Santuokos sakramentą yra labai atsakingas uždavinys. Todėl Lietuvos Vyskupų Konferencija yra nustačiusi trijų mėnesių pasirengimo Santuokai laikotarpį, kad būtų ištirtas laisvas apsisprendimas bei tvirta valia, įsigilinta į santuokos bei šeimos gyvenimo pagrindus, artimiau susipažinta su Bažnyčios mokymu.

Jaunieji, nusprendusieji priimti Santuokos sakramentą, turi prieš tris mėnesius iki santuokos kreiptis į savo parapijos kleboną ar kartu dirbantį kunigą

Santuokos sakramentas teikiamas jaunosios ar jaunojo parapijoje.

Reikia turėti:

1. Krikšto pažymas iš tos bažnyčios, kurioje žmogus pakrikštytas ir kartu laisvo stovio pažymas.
2. Pažymą apie šeimos centre išklausytas paskaitas.
3. Pasus.

Tuokiantis trečioje parapijoje reikia turėti savo parapijos klebono leidimą tuoktis už parapijos ribų.

Kad santuokinė sąjunga turėtų tvirtus ir pastovius žmogiškus bei krikščioniškus pagrindus, ypač svarbus yra pasirengimas santuokai, kuris visada prasideda dar tėvų namuose vaikų ugdymu šeimai.

Bažnyčia reikalauja, kad katalikai, kurie nėra priėmę Sutvirtinimo sakramento, jeigu nėra didelių nepatogumų, iki santuokos sudarymo jį priimtų. Be to, prieš priimant Santuokos sakramentą, dera atlikti išpažintį iš viso gyvenimo, nes, kurdamas šeimą, žmogus pradeda naują gyvenimo etapą, kuriame įsipareigoja atsakomybei už kitą žmogų ir būsimų vaikų laimę.

Esminės sakramento savybės

Santuokinė sutartis, kuria vyras ir moteris visam gyvenimui sudaro bendrą sąjungą, savo prigimtimi yra skirta sutuoktinių gėriui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Esminės santuokos savybės, kurios turi būti žinomos ir besąlygiškai priimtinos besituokiantiems krikščionims, – vienumas, neišardomumas ir pasirengimas būti vaisingiems. Tarp pakrikštytųjų negali būti teisėtos santuokinės sutarties, kuri tuo pačiu nebūtų sakramentas. Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tad sudaryta ir atbaigta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta. Štai koks dviejų vienos vilties, vienos drausmės ir tos pačios priklausomybės tikinčiųjų ryšys: abu lygiateisiai, abu vienas kitam atsidavę, be jokių sielos ir kūno paslapčių. Tai iš tikrųjų du viename kūne, o kur kūnas vienas, ten ir dvasia viena.

Apie Santuokos sakramento liturgiją

Kadangi santuoka įteisina sutuoktinių gyvenimą kaip viešą instituciją Bažnyčioje, dera, kad ji būtų sudaroma viešai ir apgaubta liturginėmis apeigomis. Santuokos sakramentas yra teikiamas bažnyčioje, jo galiojimui – tikrumui reikia dviejų liudytojų, kurie liudija, kad Santuokos sakramentas yra sudarytas ir kad šios santuokos sudarymui nėra kliūčių. Kristaus ir Bažnyčios, kurios nariais esame visi, meilę bei vienybę geriausiai išreiškia Eucharistijos sakramentas, todėl Santuokos sakramentą labai dera švęsti šv. Mišių metu.

Santuoka – vienintelis sakramentas, kurį teikia ne kunigas, bet vienas kitam patys sutuoktiniai. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovo (taip pat liudininkų) buvimas santuokos metu akivaizdžiai parodo, kad ji yra bažnytinio gyvenimo tikrovė.

Bažnyčia iš savo tikinčiųjų reikalauja bažnytinės santuokos sudarymo formos, nes:

• Sakramentinė santuoka yra liturginis veiksmas, todėl dera jį atlikti viešos bažnytinės liturgijos metu.
• Santuoka įveda į bažnytinį luomą, sukuria Bažnyčioje teises ir pareigas sutuoktinių ir jų vaikų atžvilgiu.
• Kadangi santuoka yra gyvenimo Bažnyčioje būdas, Bažnyčia turi būti įsitikinusi santuokos tikrumu (todėl jos metu privalo dalyvauti liudininkai).
• Susitarimo viešumas saugo vieną kartą ištartą "Taip" ir padeda likti jam ištikimiems.

Sakramento malonės

Santuokos sakramentu sutuoktiniai gauna veikiančiųjų malonių siekti santuokinio gyvenimo tikslų, ugdyti savo jaunąją kartą, palaikyti santuokinę meilę. Pilnaverčiam šio sakramento suteikimui reikia, kad sutuoktiniai, pakartoję pagrindines tikėjimo tiesas, susipažinę su krikščioniškais šeimos kūrimo tikslais, atlikę sakramentinę išpažintį ir būdami malonės stovyje, Santuokos šventimo metu abu drauge priimtų šv. Komuniją, pasivesdami Viešpačiui, kad Jo globa lydėtų džiaugsme ir varge.

Santuoka remiasi abipusiu besituokiančiųjų sutikimu, tai yra pasiryžimu visiškai atsiduoti vienas kitam, turint tikslą šį meilės ryšį išgyventi ištikimai ir vaisingai. Krikščionių sutuoktinių luomas ir jų gyvenimo būdas yra jiems savita dovana Dievo tautoje. Todėl suteikiama Santuokos sakramento malonė yra skirta ištobulinti sutuoktinių meilei, sustiprinti jų nesuardomai vienybei. Tos malonės veikiami jie padeda vienas kitam siekti šventumo gyvenant šeimoje, kaip Dievo dovaną priimant ir auklėjant vaikus.

Gyvenimas konkubinate

Pakartotinė išsiskyrusiųjų santuoka, tebesant gyvam teisėtam sutuoktiniui, prieštarauja – kaip mokė Kristus – Dievo planui ir įstatymui. Tačiau susiėję gyventi drauge išsiskyrusieji Bažnyčios nėra atstumiami. Jie kviečiami prašyti Dievo pagalbos krikščioniškai gyventi ir krikščioniškai išauklėti savo vaikus. Visgi neatsisakę į nuodėmę vedančio gyvenimo būdo, jie negali priimti eucharistinės Komunijos.