Istorija

1809 m. grafas Juozas Godlevskis Garliavoje pastatė bažnyčią,o vietovę pavadino savo vardu-GODLEWO. Lietuviai ją ėmė vadinti GARLIAVA.

1809 - ieji metai - tai ir Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios, ir naujai įkurtos vietovės - Garliavos - įkūrimo metai. Be bažnyčios, grafas J.Godlevskis pastatė maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams- sinagogą.

Garliavos Švč.Trejybės bažnyčia - klasicistinio stiliaus statinys (stačiakampis, plonas, du bokštai, 2 zakristijos). 1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 m. buvo įkurta ir Garliavos parapija (jonučiuose liko parapijos kapinės).

Garliavos kunigai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilimo įvykiuose: klebonas K.Vaišnora buvo kalintas, o už politinę neištikimybę vikarai J.Bartusevičius ir M. Radziukynas ištremti į Sibirą.

XX amžiaus pradžioje veikė Gyvojo rožančiaus brolija. 1905 m. buvo įkurta parapijos biblioteka,kurią 1907 m. perėmė 'Žiburio' draugijos skyrius. 1912-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, taip pat įsteigęs biblioteką, arbatinę, kepyklų, rengęs viešus vaidinimus. Per Pirmąjį pasaulinį karą, vykstant mūšiams prie Garliavos, buvo susprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai. Bažnyčioje buvo įrengti elektriniai vargonai - vieni pirmųjų Lietuvoje. 1924 m. Garliavoje įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.

Garliava nuo seno žinoma kaip pamaldžių, patriotiškai nusiteikusių žmonių kraštas. Čia kūrėsi grįžę iš Sibiro tremtiniai ir pokario rezistencijoje dalyvavę įvairių Lietuvos vietovių kovotojai bei jų ryšininkai. Aktyviausiai sovietinės okupacijos metais priešinosi Garliavos bažnyčia (klebonas kun. T.Dumbliauskas, kunigai V.Stakėnas ir V.Prajara). Čia buvo platinama Lietuvos katalikų bažnyčios kronika. Visoje Lietuvoje garsėjo vienuolės vargoninkės sesers Inocentos Zuzanos Miliūtės vadovaujamas bažnyčios choras.

Lietuvių kankinių atminimui slapta kryžius statė P.Petraitis, V.Švirinas, P.Blaževičius ir kt. Už antisovietinę veiklą buvo įkalinta Jadvyga Bieliauskienė. Garliavietis Saulius Kelpša sovietinės okupacijos metais buvo slapta iškėlęs lietuvišką Trispalvę.

Nuo 1981 m. Garliavos klebonas monsinjoras Andrius Gustaitis reiškėsi bažnytiniame ir visuomeniniame gyvenime.

1999 m. Garliavos klebonu paskirtas Kęstutis Vosylius.

2011 m. Garliavos klebonu paskirtas Gintaras Urbštas.