Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai
Šiemet jau suėjo 70 metų, kai per Antrąjį pasaulinį karą buvo pradėti masiškai tremti ir naikinti Lietuvos piliečiai. 1941-ieji metai mūsų šalies, taip pat ir Garliavos krašto žmonėms atnešė daug skaudžių netekčių, iš esmės buvo keičiama per amžius susiklosčiusi žmonių gyvensena. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo nuo 19 amžiaus pradžios Garliavoje ir jos apylinkėse taikiai gyveno ir šį kraštą puoselėjo trijų religinių bendruomenių žmonės – tai katalikai, evangelikai-liuteronai ir žydai. Antrasis pasaulinis karas šį taikų gyvenimą sugriovė. Po Molotovo-Ribentropo pakto iš Garliavos, kaip ir visos Lietuvos, buvo repatrijuoti į Vokietiją vokiečių tautybės evangelikai-liuteronai, vėliau prasidėjo aktyviausių miestelio gyventojų tremtis gyvuliniuose vagonuose į Sovietų Sąjungą bei masinės žydų žudynės. Paskui emigracija į Vakarus, rezistencinis pasipriešinimas, galinga antroji trėmimų banga. Visi tie skaudūs įvykiai iki šiol yra giliai įsirėžę žmonių atmintyje.
Garliavoje šių metų birželio 12-tąją į renginį, skirtą paminėti tas didžiąsias Antrojo pasaulinio karo netektis, po 70 metų vėl buvo sukviesti visų trijų religinių bendruomenių atstovai.
Iškilmės prasidėjo ryte Garliavos vidurinės mokyklos kiemelyje prie paminklo, pastatyto atminti tremtyje sušaudytą mokytoją Adomą Mitkų ir kitus Kauno rajono mokytojus tremtinius. Renginio vedėja, šios mokyklos mokytoja, Rita Pauliukaitienė pasveikino visus susirinkusius ir pakvietė pasiklausyti Ramunės Malinauskaitės pasakojimo apie jos senelius Oną ir Adomą Mitkus, buvusius Garliavos pradžios mokyklos mokytojus. Kalbėjusioji pabrėžė, kad labiausiai ji esanti dėkinga savo seneliams bei mamai (taip pat tremtinei) už patriotizmo ir žmogaus orumo pamokas. Tikybos mokytoja Ramutė Bekerytė-Pociūnienė pakvietė maldai už nukentėjusius. Senosiose žydų kapinėse buvo pagerbta ir iki Antrojo pasaulinio karo gyvavusi Garliavos žydų bendruomenė. Atvykę iš Kauno svečiai, žydų bendruomenės atstovai, pareiškė užuojautą dėl visų religinių bendruomenių netekčių karo metais. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Kacas papasakojo apie dabartinę Kauno žydų bendruomenę, padėkojo už pakvietimą dalyvauti šiame renginyje, skirtame apmąstyti praeitį - juk istorija turi būti prisimenama, kad daugiau tie šiurpūs įvykiai nepasikartotų. Garliavietis Vytautas Dagilis papasakojo apie tą baisiąją žydų šaudymo dieną 1941 metais. Žydų bendrijos atstovas, atsakingas už kultūros išsaugojimą ir puoselėjimą, padėkojo, kad yra gražiai prižiūrimos senosios žydų kapinės Garliavoje. Vilties spalvų šioje renginio dalyje įliejo įdėmūs mokinukų žvilgsniai, ypač sesių Gabijos ir Akvilės Jurgelaityčių atliekamos dainos apie vaikystę.
Šeštadienį, gegužės 28 dieną, vyko jau tradicija tapusi 16-ąjį kartą rengiama Garliavos miesto šventė. Šiais metais šventė buvo pavadinta „Jaunojo miesto diena 2011”. Pagrindinė miesto gatvė virto šurmuliuojančia pramogų ir linksmybių alėja. Nors iš ryto dangus buvo apniukęs, tačiau lyti nepradėjo – per iškilmingą šventės atidarymą danguje jau švietė saulė ir dar labiau džiugino visus dalyvius.
Šventės dieną Garliavos Šv. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios už Garliavą ir garliaviečius. Iškilmingas šventės atidarymas prasidėjo Garliavos baikerių kolona. Baikeriai į sceną įnešė miesto vėliavą ir sveikino Garliavą.. Dalyvius ir svečius sveikino ir žodį tarė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Seimo narys Donatas Jankauskas. Paskui buvo pagerbti ir apdovanoti Metų garliaviečiai, pasveikintos Kauno rajono moterų rankinio komandos „HC Garliava–SM“ rankininkės ir jų trenerė. Ši komanda iškovojo Lietuvos radijo ir televizijos taurę bei Lietuvos moterų rankinio lygos sidabro medalius. Po sveikinimų ir apdovanojimų garliaviečių laukė puikus Liudo Mikalausko ir Egidijaus Bavykino pasirodymas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro eitynės ir koncertas. Taip pat koncertas „Laiminga vaikystė“, kuriame savo šypsenas dalijo ir gerą nuotaiką dovanojo Seinų lietuvių gimnazijos „Žiburys" vokalinis ansamblis, Garliavos vidurinės mokyklos karatė būrelis, Kauno rajono Noreikiškių lopšelio-darželio liaudiška kapelija „Giliukas", Garliavos mokyklos-darželio solistė Karolina Karūnaitytė; mados ir šokio studija „Epolete", Garliavos kultūros centro vaikų šokių grupė „Tauškutis" bei pop grupė „Evelinos studija". Dalyvius ir svečius taip pat linksmino pop grupė „DND", dainininkė Mia, grupė „Dinamika“.
Šventėje skambėjo ne tik muzika ir dainos, bet ir vyko atkaklios ir įdomios sporto varžybos. Aikštelėje prie Garliavos pašto buvo surengtos „Mini“ rankinio ir gatvės krepšinio „3 prieš 3” varžybos. Nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti taurėmis ir medaliais.
Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Nacionalinės premijos laureato, fotografo Antano Sutkaus parodos „Retrospektyva" atidarymas, o viešosios bibliotekos kiemelyje –Olego Karavajevo dailės studijos darbų paroda.
Vytauto gatvėje buvo ką pamatyti ir išgirsti. Praeivius džiugino Zapyškio kultūros centro vaikų folkloro kolektyvas „Altonė", Garliavos kultūros centro vaikų folkloro kolektyvas „Obelėlė“, Batniavos kultūros centro kaimo kapela „Karklynėlis", Alšėnų kultūros centro folkloro kolektyvas, Ilgakiemio kultūros centro folkloro kolektyvas, Voškonių kultūros centro kaimo kapela „Jovaras", Ežerėlio kultūros centro kaimo kapela „Samanėlė", vokalinis ansamblis „Mastaičiai", Alšėnų kultūros centro kaimo kapela, Garliavos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras,
Rokų kultūros centro kantri šokių studija „Rokai“, Ilgakiemio kultūros centro kantri šokių kolektyvas, Garliavos kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas, Domeikavos kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Džiaukis", Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“.
Visą šventės dieną garliaviečiai ir miesto svečiai šventinėje mugėje galėjo įsigyti namudininkų gaminių, suvenyrų, dalyvauti loterijose, pietauti lauko kavinėse, o patiems mažiausiems šventės dalyviams buvo galima pramogauti atrakcionuose. Linksmybės Garliavoje tęsėsi iki pat vėlyvo vakaro. Šventę vainikavo įspūdingas fejerverkas.
Miesto gyventojai gali džiaugtis, kad turi tokias puikias tradicijas. Šventė iš tiesų buvo puiki, tiek jaunas, tiek senas galėjo gerai praleisti laiką ir pasidžiaugti puikiu renginiu.
UAB „Kauno vandenys“ kviečia Ringaudų seniūnijos ir Garliavos gyventojus dalyvauti viešajame projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-017 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose)“ aptarime. Susirinkimo metu bus pristatytas projektas ir aptariama galimybė gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose)“ įgyvendinimui skirta lėšų suma sudaro apie 6,7 mln. Lt, iš kurių 80 proc. lėšų skiria Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, 10 proc. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir 10 proc. Kauno rajono savivaldybės lėšos. Projekto trukmė 2009 – 2013 m.
2011 m. gegužės 24 dieną 17 val. vyks susirinkimas su Garliavos gyventojais Kauno raj. Garliavos vidurinės mokyklos salėje, adresu Vytauto g. 4, Garliava, Kauno r. Projektas įgyvendinamas Vieversių, Taikos, Budrių, S. Dariaus ir S. Girėno, Kęstučio, Darbininkų, Vytauto, Marijampolės, J. Basanavičiaus, Vaižganto, Algirdo, Ateities, Bijūnų, Lazdynų, Jovarų, Putinų, Kaštonų Rūtų gatvės bei vandentiekio linija į Mastaičius.
Parama projekto įgyvendinimui skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis" VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra".
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VTS PP) kartu su policijos nuovadų pareigūnais, Kauno rajono jaunaisiais policijos rėmėjais, judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriaus, asociacijos „Saugūs sodai“ nariais nuo 2011-05-03 iki 2011-06-17 organizuoja susitikimų su Kauno rajono bendruomenėmis ciklą ir prevencinių priemonių pagal kompleksinių prevencinių priemonių planą „Saugus Kauno rajonas“ vykdymą. Kauno apskr. VPK Kauno r. PK policijos pareigūnai pagal iš anksto suderinta su Kauno rajono bendruomenėmis planą organizuos įvairiose Kauno rajono vietose susitikimus su Kauno rajono bendruomenių nariais, pagyvenusiais gyventojais aiškins jiems apie saugią kaimynystę, savisaugos grupių veiklą, apie turto apsaugą, apie telefoninius sukčius, apie narkotinių priemonių vartojimo pasekmes ir prevencines priemones, apie patyčias ir smurtą prieš vaikus. Susitikimuose vykdys vertingų daiktų žymėjimą. Dalinsime įvairias informacines priemones ir vykdysime gyventojų apklausas apie policijos pareigūnų darbo kokybę. Prašome gerbiami Kauno rajono gyventojai aktyviai dalyvauti susitikimuose su Kauno rajono policijos pareigūnais, siekiant išsakyti susidariusias problemas ir išreikšti tam tikrus pageidavimus ar pasiūlymus dėl Kauno rajono policijos darbo.
Informacija parengė: Kauno apskr. VPK Kauno r.PK VTS Prevencijos poskyrio vyresn. specialistas Darius Joneikis
Roberto Keturakio poema „Jotvingiai“ brendo ilgai. Pasirašyta:1968-2008-ieji, Semba-Veisiejis.Keturiasdešimt metų praėjo nuo pirmojo pasistūmėjimo-eilėraščio, vėliau išaugusio į filosofiškai lyrišką išnykusios-išnaikintos mūsų giminiškos baltų genties –jotvingių-likimo apmąstymą. „Žodyje skaitytojui“ poetas atsiveria: jotvingiais, dabartiniais sūduviais, vadinasi, savo gimto ktrašto praeitimisusidomėjęs dar mokykloje. Literatūros mokytojas[ Garliavos vidurinė mokykla] Jonas Mačiulis „pakišo“ tuo metu uždraustą A. Šapokos „Lietuvos istoriją“. „Ten, tarp išrikiuotų baltų kilčių, žvilgsnis iškart sustojo prie sakinio: kairiajame Nemuno krante, t. y. pietinėje Mažosios Lietuvos dalyje, dabartiniame Suvalkų krašte[...]-gyveno sūduviai, arba jotvingiai.“
Paskutinį kartą jotvingiai paminėti 1282-aisiais, kai Kernavės kunigaikščio Traidenio valdymo laikaistautiškoji Lietuvos valstybė buvo baigta kurti, jam pakluso žemaičiai ir jotvingiai, užkapoti negailestingų kryžiuočių ordino riterių. Šimtui metų jotvingiai sulaikė užpuolikus, per tą laiką kūrėsi Lietuvos valstybė ir stiprėjo...Jotvingiai-gentis, laisva iškeliavusi dausosna; apie jos buvimą mena tik upių, ešerų, vietų pavadinimai: Perseka, Obelija, Seirijas, Aviris, Seira, Neviša, Gauja, Skalva , istorijoje išlikę vardai: Gondinga, Jogintas, Boruta [rašytojas Kazys Boruta prisipažindavo esąs tikras jotvingis], Nodaras, Skomantas…