Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai
Šiemet jau suėjo 70 metų, kai per Antrąjį pasaulinį karą buvo pradėti masiškai tremti ir naikinti Lietuvos piliečiai. 1941-ieji metai mūsų šalies, taip pat ir Garliavos krašto žmonėms atnešė daug skaudžių netekčių, iš esmės buvo keičiama per amžius susiklosčiusi žmonių gyvensena. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo nuo 19 amžiaus pradžios Garliavoje ir jos apylinkėse taikiai gyveno ir šį kraštą puoselėjo trijų religinių bendruomenių žmonės – tai katalikai, evangelikai-liuteronai ir žydai. Antrasis pasaulinis karas šį taikų gyvenimą sugriovė. Po Molotovo-Ribentropo pakto iš Garliavos, kaip ir visos Lietuvos, buvo repatrijuoti į Vokietiją vokiečių tautybės evangelikai-liuteronai, vėliau prasidėjo aktyviausių miestelio gyventojų tremtis gyvuliniuose vagonuose į Sovietų Sąjungą bei masinės žydų žudynės. Paskui emigracija į Vakarus, rezistencinis pasipriešinimas, galinga antroji trėmimų banga. Visi tie skaudūs įvykiai iki šiol yra giliai įsirėžę žmonių atmintyje.
Garliavoje šių metų birželio 12-tąją į renginį, skirtą paminėti tas didžiąsias Antrojo pasaulinio karo netektis, po 70 metų vėl buvo sukviesti visų trijų religinių bendruomenių atstovai.
Iškilmės prasidėjo ryte Garliavos vidurinės mokyklos kiemelyje prie paminklo, pastatyto atminti tremtyje sušaudytą mokytoją Adomą Mitkų ir kitus Kauno rajono mokytojus tremtinius. Renginio vedėja, šios mokyklos mokytoja, Rita Pauliukaitienė pasveikino visus susirinkusius ir pakvietė pasiklausyti Ramunės Malinauskaitės pasakojimo apie jos senelius Oną ir Adomą Mitkus, buvusius Garliavos pradžios mokyklos mokytojus. Kalbėjusioji pabrėžė, kad labiausiai ji esanti dėkinga savo seneliams bei mamai (taip pat tremtinei) už patriotizmo ir žmogaus orumo pamokas. Tikybos mokytoja Ramutė Bekerytė-Pociūnienė pakvietė maldai už nukentėjusius. Senosiose žydų kapinėse buvo pagerbta ir iki Antrojo pasaulinio karo gyvavusi Garliavos žydų bendruomenė. Atvykę iš Kauno svečiai, žydų bendruomenės atstovai, pareiškė užuojautą dėl visų religinių bendruomenių netekčių karo metais. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Kacas papasakojo apie dabartinę Kauno žydų bendruomenę, padėkojo už pakvietimą dalyvauti šiame renginyje, skirtame apmąstyti praeitį - juk istorija turi būti prisimenama, kad daugiau tie šiurpūs įvykiai nepasikartotų. Garliavietis Vytautas Dagilis papasakojo apie tą baisiąją žydų šaudymo dieną 1941 metais. Žydų bendrijos atstovas, atsakingas už kultūros išsaugojimą ir puoselėjimą, padėkojo, kad yra gražiai prižiūrimos senosios žydų kapinės Garliavoje. Vilties spalvų šioje renginio dalyje įliejo įdėmūs mokinukų žvilgsniai, ypač sesių Gabijos ir Akvilės Jurgelaityčių atliekamos dainos apie vaikystę.
Vidurdienį Garliavos Švenčiausiosios Trejybės katalikų bažnyčioje susirinko šios bendruomenės tikintieji ir garbūs svečiai – žydų bei evangelikų-liuteronų bendruomenių atstovai. Jie dalyvavo Sekminių ir Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo šventosiose mišiose, kurias aukojo klebonas Kęstutis Vosylius, kunigas Aurimas Stiklakis, tikintiesiems patarnavo kunigas Jonas Varkala. Po Šventųjų mišių buvo pagerbti Garliavos krašto žmonės, patyrę Antrojo pasaulinio karo baisumus. Renginį pradėti pakvietė Garliavos kultūros centro direktorė Genutė Katinauskienė, gerbiama buvusi gydytoja Marcinkienė paskaitė lietuvių poetų eilėraščių, Ramunė Malinauskaitė Padainavo patriotinių dainų. Susirinkusiuosius pasveikino ir Kauno rajono savivaldybės atstovė, tarybos narė Regina Žukauskienė, pati esanti tremtinių vaikas ir apie tėvynę Lietuvą pirmiausiai išgirdusi gražiausius tėvelių pasakojimus, o tik paskui ją išvydusi savo akimis. Garliavos seniūnijos darbuotojai – seniūno pavaduotoja Jūratė Seiliuvienė ir atliekantis seniūno funkcijas Justinas Juozas Backūnas – padėkomis apdovanojo visų trijų religinių bendruomenių, gyvavusių iki Antrojo pasaulinio karo Garliavoje atstovus, padėkojo jiems už miesto kūrimą bei puoselėjimą. Iš Garliavos kilęs evangelikų-liuteronų pastorius Saulius Juozaitis, padėkojęs už apdovanojimą, pabrėžė, koks svarbus yra visų Lietuvos žmonių bendravimas ir darbas vardan tėvynės. Jis padėkojo Dievui ir susirinkusiems žmonėms, kad istorinė atmintis yra saugoma ir gerbiama, nes istoriją menantys paminklai yra gyvi tik tada, kai jie lankomi. Taip pat buvo pagerbti ir garliaviečiai, kovoję dėl Lietuvos laisvės, gelbėję karo metais žydų tautybės žmones, saugoję šio krašto istorinę atmintį ir ją perteikę jaunajai kartai. Tai Mindaugas Babonas, Vytautas Antanas Dagilis, Serafina Dagilytė Kelminskienė, Marytė Dagilytė Alubauskienė, Algirdas Drūlia, Aldona Grikietienė, Mikas Klusas, Juozas Lukša-Daumantas, Pranciškus Leonas, Ona ir Adomas Mitkai, Laima Mitkaitė Malinauskienė, Viktoras Vytautas Pauliukevičius, Juzė Rimaitė Žemaitienė, Steponas Taškus, Vytautas Vasiliauskas.
Baigiamoji Gedulo ir vilties dienos iškilmių dalis vyko prie buvusių maldos namų, kuriuos lankė Garliavoje gyvenusi evangelikų-liuteronų bendruomenė, paminklų rezistencijos dalyviams bei tremtiniams, esančių Vytauto gatvėje ir Jonučių kapinėse. Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytojas Ričardas Gudaitis papasakojo apie Garliavos apylinkėse pokario metais vykusias partizanų kovas už Lietuvos laisvę. Savo prisiminimais pasidalijo ir žilagalviai tų įvykių liudininkai Juzė Žemaitienė ir Vytautas Dagilis. Renginio pabaigoje Garliavos tremtinių sąjungos pirmininkas Mindaugas Babonas paskaitė savo kūrybos eilių – taigi mūsų vyriausioji karta, atlaikiusi visas istorijos negandas, yra kūrybinga ir turinti ką pasakyti jaunesniems.
Rita Pauliukaitienė, Garliavos vidurinės mokyklos mokytoja