www.garliava.lt

  • image
  • image
  • image
  • image
  • image

g 1

g 1

 

 „Prisiminti skaudžią tremties istoriją šiandien svarbu, nes imperinės jėgos vėl kelia galvas, nuo okupantų rankų Ukrainoje žūsta nekalti žmonės. Panašiai, kaip kadaise lietuviai, saugodami savo ir vaikų gyvybes, ukrainiečiai priversti palikti tėvynę, o kiti – tremiami. Nusilenkdami teroro aukoms, šiandien karui sakome ne!“, – Garliavoje vykusiame Gedulo ir vilties dienos minėjime kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

 

Į Krizių centro kiemelį, kuriame 1989 metais tremtinio Mindaugo Babono iniciatyva buvo pastatytas tautodailininko Adolfo Teresiaus sukurtas koplytstulpis, atvyko Seimo narys Justinas Urbanavičius, Garliavos ir Garliavos apylinkių seniūnijų atstovai, Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Juozo Lukšos gimnazijos moksleiviai. Vaikai dainavo tremties dainas ir skaitė tremtinių pavardes.

 

Skaudžią savo šeimos istoriją – ištremtą mamą bei krikštatėvį, legendinį partizanų vadą Vytautą Balsį – prisiminė ir renginio vedėja, režisierė Zita Butiškytė.

 

1941 metų birželio 14 dieną gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos į Sibirą ir Kazachstaną buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių, o po karo vėl sekė naujos trėmimų bangos, kurių aukas sunku suskaičiuoti. Apie 280 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo siaubą – kalėjimus, lagerius, tremtį. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado arba nepakėlė atšiauraus klimato.

 

Jau per pirmuosius trėmimus į lagerius buvo vežami visų Lietuvos sluoksnių gyventojai, daugiausia – inteligentai, buvę politikai, karininkai, šauliai, mokytojai, kunigai, dešimtys tūkstančių vaikų.

 

Į tremties mėsmalę buvo įsukta daug pakaunės krašto žmonių, todėl minėjimai vyko ne tik Garliavoje, bet ir Domeikavoje, Raudondvaryje, kitose vietose. Savivaldybės vadovai taip pat padėjo gėlių prie memorialo Laisvės kovotojams Jonučių kapinėse.

 

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos trečiame aukšte veikia kilnojamoji paroda „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai“, kurią parengė Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Bibliotekos interneto puslapyje taip pat galima susipažinti su virtualia paroda „Kelias, vedantis į nežinią“.

 

KRS informacija ir nuotraukos