www.garliava.lt

Kauno rajone, Seniavoje, esantis III fortas – Kauno tvirtovės dalis – jau patrauklus ne tik fortifikacijos mėgėjams, besidominantiems Kauno tvirtovės istorija, bet ir keliaujantiems pėsčiomis. Aptvarkyti kareivinių kiemai, išvaizda primenantys 1915 metus, tapo sudėtine lankytojų pažintinio tako dalimi.

Saugesnis ir atviresnis

Pernai įrengti laiptai, vaikų žaidimų aikštelė, nuorodos maršrute, šiemet pradžioje prie įėjimo į fortą pastatytas naujas stendas padarė objektą atviresnį ir saugesnį lankytojams. Visa tai atlikta bendromis viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“, Kauno rajono savivaldybės ir bendruomenės pastangomis. Netrukus įėjimą į fortą papuoš baigiamas statyti medinis tiltas. Juo lankytojai galės lengviau pasiekti ir forto užnugario kareivines, kuriose pasitiks mažas, kuklus, tačiau jaukus Kauno tvirtovės parko lankytojų kambarys.

Pažintinis takas driekiasi pro svarbiausius III forto objektus: šaudmenų sandėlius, puskaponierius, į kuriuos patekti galima tik ilgais požeminiais tuneliais ir poternomis. „Bus galima aplankyti po pylimais įsikūrusius požeminius amunicijos sandėlius, viename jų išgirsti istoriją apie forto vaiduoklius, o nuo kaponieriaus apžvalgos aikštelės – akimis išmatuoti gynybinės raudonų plytų sienos ilgį“, – pasakojo VšĮ Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos vedėjas Ovidijus Jurkša.

III fortas 1915 m. per Kauno tvirtovės puolimą buvo apšaudomas sunkiosios vokiečių artilerijos ugnies. Keliaujant lankytojų taku pasitaikys artilerijos sviedinių išmuštų duobių, sugriautų betoninių statinių. „III forto vizitinė kortelė – vieni garsiausių, generolo K. Litzmann griuvėsiai. Apsukę ratą taku, pamatysite III forto Vytį, sukurtą iš daiktų, rastų forto teritorijoje ir suneštų vietos gyventojų. Skulptūra buvo kuriama vykdant „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“ Garliavos apylinkių seniūnijoje su vietos Sąnašos bendruomene“, – ką įdomaus galima pamatyti, vardijo O.Jurkša ir pakvietė apsilankyti ekskursijose, įvairiose edukacijose , kurios vyksta III forte ir kituose Kauno tvirtovės objektuose.

Fortus okupavo menininkai

Kairiajame kareivinių sparne verta apžiūrėti unikalią LR kariuomenės uniformų muziejaus ekspoziciją „Nuo 1991 iki mūsų dienų“ ir į parodas lankytojus kviečiančias menininkų Sigito Straigio ir Gintauto Velykio menines instaliacijas.

Neseniai dešiniajame kareivinių sparne atidaryta S.Straigio paroda „Reinkarnacijos“, sukurta iš aliuminių, buityje ir kitur naudojamų daiktų. Kūrėjas žada: kai kurie eksponatai lankytojus privers nusišypsoti.

Lankytojus pasigražinęs šiemet sutinka ir I fortas, esantis Ringaudų seniūnijoje, Šiltnamių gatvėje. Kauno tvirtovės parko darbuotojai pasistengė, kad lankytojai galėtų saugiai vaikščioti po forto teritoriją. Čia taip pat pastatytas naujas stendas, o šalia ant plytinio pastato nutapytas meno kūrinys. Tai modernaus ir vizualaus gatvės meno kūrėjo Povilo Kupčinsko neofreska „Sapnas apie praeitį“, sukurta „fumage“ technika.

I forte dar praėjusių metų pabaigoje visuomenei buvo pristatytas ir kitas ne mažiau stebinantis kūrinys. Kauno tvirtovėje vykstančio festivalio „Baterija 2020“ metu virš I forto iškilo daugiau kaip 1,2 km audinio ir 1,4 km lyno, 250 metrų vamzdžių, beveik 90 metrų skersmens žiedas. Tai – Manto Maziliausko instaliacija „RestArt“: kvietimas ir stiprus pareiškimas – „perkrauti ir paleisti iš naujo“.

„I fortas lankytojus labiausiai domina išlikusiais 1915 m. Kauno tvirtovės šturmo pėdsakais, kuriuos įspaudė vokiečių armijos sunkioji artilerija. O daugiausia pasižymėjo ypatingos galios pabūklas Didžioji Berta. Tarpukaryje viename iš užnugario šaudmenų sandėlių buvo įrengta dujų kamera, kurioje buvo vykdomos mirties bausmės sunkiems nusikaltėliams“, – pasakojo Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos vedėjas.

Rengia net pomidorų šventes

Jei pandemija atleis savo gniaužtus, į pakaunėje esančius fortus sugrįš ir šventės. Įvairius renginius III forto teritorijoje kasmet organizuodavo viename kareivinių sparne įsikūrusi „Sąnašos“ bendruomenė.

Unikalioje vietoje vykdavo Užgavėnių, Rasos, Joninių ir kitos šventės, kurios sutraukdavo ne tik vietos bendruomenę, bet ir svečius Kauno rajono ir miesto. Rugpjūčio mėnesį III forte buvo organizuojama veislinių pomidorų paroda, į kurią susirinko pomidorų augintojai iš daugelio Lietuvos vietų ir pristatė savo pomidorus, prekiauta ir šių daržovių sėklomis.

Patrauklumą sukūrė po metrą

Pakaunės fortai ne visuomet buvo tokie patrauklūs. Ambicingo plano – sugrąžinti III forto kareivinių kiemams 1915 m. išvaizdą pernai ėmėsi Kauno tvirtovės parko kolektyvas. „Norint tai įvykdyti, darbų pradžioje reikėjo surinkti ikonografinę medžiagą, brėžinius, įrašus. Visa ši medžiaga pasitarnavo organizuojant darbus, suteikė vaizdą, kaip atrodė kiemai prieš šimtmetį ir koks galimas galutinis darbų tikslas“, – pasakojo VšĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.

Tiesa, darbų pradžia, dar neturint šio plano, prasidėjo 2019 m. rudenį kairiajame kareivinių kieme: buvo valomas drenažo griovys (kiuvetas), šalinamos šiukšlių ir žemių sankaupos. 2020 m. pavasarį darbai persikėlė prie centrinės poternos prieigų ir užnugario sargybinių puskaponierių.

Visas kanalas buvo užverstas žemėmis, šiukšlėmis, plytgaliais ir kitomis atliekomis. Siekiant nepažeisti kanalo originalumo, dalis valymo darbų buvo atliekami naudojant tik kastuvus. Pravalius kanalą iki kareivinių kiemo, laukė nemažas iššūkis – nuo storo žemių sluoksnio išlaisvinti dešinįjį kareivinių kiemą.

„Metras po metro būdavo atkovojamas autentiškas akmeninis kiemo grindinys, kastuvo galu pasiekiamas kiuveto akmeninis dugnas. Tvarkytojus labiausiai džiugino gražus, lygus, glotnus kiuveto dugnas, surasti originalūs rąstai, ant kurių buvo sumontuoti tilteliai per kanalą. Išvalius užnugario kareivinių kiemą ir sutvarkius drenažines sistemas, atsivėrė ne tik autentiškas akmeninis grindinys, bet ir akmeniniai forto drenažiniai grioviai – kiuvetai. O darbų metu aptikti įvairūs radiniai buvo sutvarkyti ir šiuo metu jau eksponuojami forto patalpose“, – nuveiktais darbais džiaugėsi Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“