Kiekvienais metais daugiau nei 30 procentų individualių namų nukenčia nuo gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių ar jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Praeitą šildymo sezoną Kauno apskrityje dėl šildymo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo 149 gaisras, kuriuose metu traumuoti 6, išgelbėti 5 ir žuvo 5 žmonė. Šildymo sezono metu beveik kiekvieną parą fiksuojami iškvietimai, kai tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Dėl šios situacijos kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys gaisrinės saugos taisyklių. Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.
Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.
Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.
Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – klijuojant sienas tapetais, neretai jie priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.
Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas.
Kelių eismo taisyklės numato, jog iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Prasidėjus vasarinių padangų keitimo į žiemines sezonui VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ragina gyventojus senų, naudojimui nebetinkamų padangų ar jų atliekų nemesti į bendrus komunalinių atliekų konteinerius, nepalikti pakelėse ar kitose tam neskirtose vietose.
Kauno miesto ir rajono gyventojai senas padangas (iki 5 vnt.) bei kitas namų ūkio atliekas, išskyrus komunalines, gali nemokamai pristatyti į stambių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles:
| Nemajūnų g. 15B, Kaunas | Tel.: 8 682 55783, 8 682 55780; Darbo laikas: II-V 10-19; VI 9-16; VII,I - nedarbo dienos; Pietų pertrauka 13-14 |
| Raudondvario pl. 155 D, Kaunas | tel.: 8 682 55782, 8 682 55780; Darbo laikas: II-V 10-19; VI 9-16; VII,I - nedarbo dienos; Pietų pertrauka 13-14 |
| Ašigalio g. 20, Kaunas (UAB „Kauno švara“ aikštelė) | tel.: (8 37) 386949; Darbo laikas: II-V 9-18; VI 9-15.30; VII,I - nedarbo dienos |
| Julijanavos g. 1a, Kaunas (UAB „Kauno švara“ aikštelė) | tel.: (8 37) 386949; Darbo laikas: II-V 9-18; VI 9-15.30; VII,I - nedarbo dienos |
Senas padangas (iki 5 vnt.) taip galima pristatyti į UAB „Kuusakoski“ aikštelę, T. Masiulio g. 18E, Kaunas. Iš gyventojų padangos priimamos nemokamai.
Taipogi primename, jog pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus autoservisai privalo pasilikti visas po mašinos remonto ar aptarnavimo susidariusias atliekas, tame tarpe ir senas padangas. Grąžinti jas transporto priemonės savininkui ar naudotojui – draudžiama.
Nusidėvėjusios padangos gali būti panaudotos energijai gauti arba perdirbti į antrines žaliavas.
Daugiau informacijos www.kaunoratc.lt
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Vilkijos bendruomenės centru organizuoja gyventojams nemokamus TAICHI užsiėmimus. Taiči - tai kinų kovos menas, pasižymintis švelniais ir lėtais judesiais, kurie stimuliuoja nervų sistemą, mažina padidėjusį kraujo spaudimą, stiprina imuninę sistemą, gydo astmą, artritą, skrandžio ligas, šalina širdies problemas, mažina stresą.
Užsiėmimo metu reikalinga patogi avalynė bei sportinė apranga, visomis kitomis priemonėmis pasirūpins Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras.
Visus norinčius dalyvauti kviečiame į pirmąjį užsiėmimą
2011-10-28 (penktadienį) 18.00 val. Garliavos kultūros centre (Liepų g.17).
Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusiame įvairių sričių specialistų susitikime buvo iškeltos ir nagrinėjamos Garliavos seniūnijos problemos, galimi jų sprendimo būdai, ateities planai švietimo, ekonomikos, urbanistikos, kelių ir transporto, aplinkos, komunalinių paslaugų srityse.
„Mintis surengti apskritojo stalo diskusiją sklandė jau seniai – labai svarbu ne tik pasidžiaugti laimėjimais, bet ir aptarti problemas, visiems surėmus pečius ieškoti būdų joms spręsti. Visi sėdime viename laive, o jį irkluoti reikia darniai“, – susitikime su įvairių Kauno rajono savivaldybės skyrių, UAB Komunalinių paslaugų centro, Garliavos seniūne ir seniūnijos darbuotojais teigė Savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Anot mero, norint profesionaliai atlikti savo darbą reikia planuoti, turėti viziją, visa bendruomenė turi gyventi kūrimo jausmu.
Sieks gerinti Garliavos įvaizdį
Susitikime didelis dėmesys buvo skiriamas Garliavos įvaizdžio kūrimui – vizitinei seniūnijos kortelei. „Kai kurie sprendimai nėra sunkiai įgyvendinami, tačiau jie gali padėti kurti vientisą stilių. Reikia atkreipti dėmesį į reklamos
naudojimą, prekybos vietų apipavidalinimą, poilsio zonų įrengimą. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu bus numatyta vizija – siūlomos idėjos gražinti šį miestą“, – teigė Urbanistikos skyriaus vedėjas, Savivaldybės vyr. architektas Nerijus Kelmelis.
Garliavos švietimo įstaigų situacija
Apie Garliavos švietimo gaires kalbėjusi Kultūros, švietimo ir sporto vedėja Irena Marcinkevičienė įvardijo visų Garliavos ugdymo įstaigų poreikius, pokyčius ir kylančias problemas. I. Marcinkevičienės teigimu, vienos opiausių spręstinų problemų – vaikų iki penkerių metų priešmokyklinio ugdymo, prailgintų grupių poreikio tenkinimas, daugiabučių kiemuose esančios nesutvarkytos aikštelės, kurias bendromis seniūnijos ir mokyklų pastangomis būtų galima pritaikyti vaikų poreikiams. „Taip pat itin svarbus Meno mokyklos rekonstrukcijos klausimas, Kultūros centro renovavimas, Garliavos lopšelio-darželio „Eglutė“ modernizavimas ir šilumos ūkio renovavimas“, – teigė I. Marcinkevičienė. Išvardijus problemas, pasidžiaugta teigiamais pokyčiais, kuriuos įgyvendinti leido dalyvavimas „Mokyklų tobulinimo programoje plius“: įrengtos stebėjimo kameros J. Lukšos gimnazijoje, mokyklos aprūpintos kabinetų baldais ir įranga. Teigiamai vertintas ir mokyklų ryšys su bendruomene: aktyviai dalyvaujama šventėse, akcijose, garliaviškiams atviros sporto salės, mokyklos aktyviai bendradarbiauja su Viešąja biblioteka, Garliavos policijos nuovada, Moterų krizių centru.
Aptarė svarbiausius projektus
Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė pabrėžė, kad Garliava priklauso prioritetinėms verslo, infrastruktūros ir miestų plėtros zonoms. Pagal veiklos rūšis daugiausia įmonių užsiima prekyba (33 proc.), gamyba (15 proc.), transportu ir logistika (9 proc.), statyba (5 proc.). Iš visų Kauno rajone registruotų ūkio subjektų registruotieji Garliavoje sudaro beveik 13 proc. Ekonomikos skyriaus vedėjas išskyrė per penkerius metus Garliavoje vykdytus ir vykstančius projektus. 2006–2008 m. Garliavoje Europos Sąjungos ir Kauno r. savivaldybės lėšomis įkurtas Kauno rajono krizių centras (vertė 1,2 mln. Lt), Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Savivaldybės lėšomis rekonstruota J. Lukšos gatvė (vertė 2 mln. Lt). Kalbėdamas apie 2007–2013 m. projektus Garliavoje A. Pupalė minėjo vykusius ir vis dar vykstančius iš Valstybės investicijų programos (VIP) finansuojamus projektus: rekonstruotas viešosios bibliotekos pastatas (VIP ir Savivaldybės lėšomis. Vertė – 7,8 mln. Lt), pradėta Garliavos meno mokyklos rekonstrukcija (vertė 5,9 mln. Lt, darbų atlikta už 2,2 mln. Lt. Darbai sustojo pritrūkus finansavimo), rekonstruotas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos pastatas (vertė 4,1 mln. Lt. Apšiltintos lauko sienos ir stogas, rekonstruota sporto salė, II korpuse papildomai įrengtos klasės, chemijos ir fizikos laboratorijos, nauja biblioteka, liftas). 2011 m. duris atvėrė Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas (vertė 15,8 mln. Lt).