www.garliava.lt

Kūrenkime saugiai Kiekvienais metais daugiau nei 30 procentų individualių namų nukenčia nuo gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių ar jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Praeitą šildymo sezoną Kauno apskrityje dėl šildymo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo 149 gaisras, kuriuose metu traumuoti 6, išgelbėti 5 ir žuvo 5 žmonė. Šildymo sezono metu beveik kiekvieną parą fiksuojami iškvietimai, kai tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Dėl šios situacijos kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys gaisrinės saugos taisyklių. Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – klijuojant sienas tapetais, neretai jie priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas.

 

Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai (įrengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:
neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
nenaudokite krosniai pakurti  lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti  mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalams išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpą jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.

Na ir dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.