Gražią renginių pynę, skirtų 
, liepos 17 dieną vainikavo vieninteliame Lietuvoje Žalgirio pergalės parke, esančiame prie greitkelio Vilnius-Klaipėda ties Cinkiškiais Kauno rajono savivaldybės ir klubo "Žalgirio pergalės parkas“ surengta šventė.
"Parkas dar niekada neregėjo tokios gausybės žmonių“, - džiaugėsi jo įkūrimo iniciatorius Alfonsas Bajarskas. Nors Dievulis susirinkusiems siuntė tikrą išbandymą, juokauta, kad prieš 600 metų Žalgirio mūšio lauke taip pat buvo ne mažiau karšta.
"Esame Kauno rajono žemėje. Ši Lietuvos teritorijos dalis taip pat susijusi su Žalgirio mūšiu. Argi ne Pyplių, Karmėlavos, Jaučakių, Pakalniškės, Bernatonių, Altoniškių, Jadagonių, Paštuvos, Ringovės piliakalniuose gimė ir išaugo, karinės patirties kovose su kryžiuočiais įgijo kariai ir jų palikuonys. Tai jie įsiliejo į dvidešimties tūkstančių Vytauto atvestų į Žalgirio mūšį Lietuvos karių būrį. O Kauno rajonu tekantys Nemunas, Nevėžis, Dubysa, ar šios upės negirdė Vytauto karių žirgų, taip pat lenkų, čekų, totorių, ukrainiečių, rusų karių žirgų?
Istorinės pergalės pasiekiamos susitelkus, gerai apmąstant strateginius ir taktinius dalykus. Taip ir pergalė Žalgirio mūšio lauke pasiekta ir vainikuota tautos valia. Grūdinkime savo valią patriotizmo yra tautos pilietiškumo pavyzdžiais. Vienu iškiliausių pavyzdžiui šiandien laikome Žalgirio mūšį, kurio 600 metų jubiliejų pažymime šiandien Būkime verti šios istorinės pergalės ir siekime naujų asmeninių ir valstybinių pergalių“, - sveikindamas susirinkusius į šventę, sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Garliavoje Gėlių g. 24 Bronelės Domantienės valdoje liepos 6 d. 21 val. su visu pasauliu buvo giedamas Lietuvos Himnas. Tai jau tampa tradicija, nes ir 2009 m. liepos 6 d. čia buvo giedamas Lietuvos Himnas ta pačia proga. Dalyvių sutarimu nuspręsta, kad bus tai daroma kitais ir dar sekančiais metais ir t.t. Norintieji prisijungti bus visuomet laukiami...
Prėjusį šeštadienį Garliava šventė miesto gimtadienį. 15-kartą į Garliavą sugužėjo meno mėgėjų kolektyvai iš aplinkinių seniūnijų, Kauno r., Kauno miesto , Šakių ir Kazlų Rūdos. Šventė prasidėjo Šv. mišiomis už Garliavos bendruomenę Garliavos Šv. Trejybės bažnyčioje . Po Šv. mišių išskirtinį koncertą surengė Garliavos meno mokyklos moksleiviai. Vidudienį spalvinga garliaviečių eisena, lydima Lietuvos karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestro, pajudėjo link pagrindinės scenos prie Kauno rajono Viešosios bibliotekos.
Šventės atidaryme dalyvavo Kauno rajono mero pirmoji pavaduotoja Nijolė Kliučienė, tarybos sekretorius Alfonsas Norkus, tarybos narys Antanas Vanagas, tarybos narys Aleksandras Bosas, Garliavos seniūnė Rasa Raimonda Grigienė ir kt.
Jau penktą kartą Garliava renka metų garliavietį. Šventės metu buvo nominuoti „METŲ GARLIAVIETIS 2009“ :
* Medicinos ir sveikatos srityje - Garliavos poliklinikos slaugytoja Lina Galalienė
* Švietimo ir sporto srityje - Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja Konstancija Tamulaitytė
* Kultūros ir meno srityje - Garliavos kultūros centro meno vadovė Zita Vaškelienė.
* už visuomeninę veiklą nominacijos įteiktos Garliavos vidurinės mokyklos mokytojai Reginai Jasukaitienei ir direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams Aleksandrui Bosui.
* Verslo srityje - Vytautas Liutkauskas Garliavos mechanikos gamyklos generalinis direktorius.
Šventę tęsė jaunieji Jonučių darželio „Nykštukas“ bei darželio mokyklos atlikėjai vadovaujami Loretos Motiejūnienės. Juos keitė įdomios ir kūrybingos Garliavos mokyklų koncertinės programos. Savo meninį išradingumą pateikė Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, Juozo Lukšos gimnazija, Garliavos vidurinė mokykla. Visus atlikėjus audringais aplodismentais palydėjo susirinkę žiūrovai. Vaikams ir jaunimui skirtą programą baigė tarptautinio projekto „Dainuoju Lietuvai“ laureatai . Scenoje sukosi šokių kolektyvų „Vėjo malūnėlis“, „Tauškutis“, “Gijelė“ šokėjai. Viešosios bibliotekos kieme vyko vaikų piešimo akcija „Mano svajonių Garliava“, susitikimas su rašytojais Robertu Keturakiu ir Vytautu Čepliausku.
Visą dieną Vytauto gatvėje skambėjo muzika, dainos, aidėjo Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos bei Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestrų melodijos, sukosi šokėjų poros kviesdamos garliaviečius pabendrauti, pabūti kartu, pasiklausyti atliekamų kūrinių. Kiemeliuose skambėjo Alšėnų, Garliavos „Seklyčia, Ežerėlio „Samanėlė“ kapelų melodijos, liaudies dainas dainavo folkloriniai ansambiai iš Pažėrų, Ilgakiemio „Sedula“ ,Šakių “Šakija“ , o romansus kartu su žiūrovais dainavo Šakių romansų kapelija „Uzorėlis“. Skambėjo jaunųjų gitaristų orkestro „Forte“, dainavimo studijos „Sole mio“ bei „Pagunda“ atlikėjų kūriniai. Šventę nuspalvino tautinių šokių kolektyvų „Džiaukis“, Kupolio rožė“, „Ąžuolas“ koncertas, skambėjo kantri melodijos, kurias gracingais judesiais lydėjo „Kolibrio“ ir „Saulėgrąžos“ šokėjos. Savo kūrybą pristatė tautodailininkai: skulptorius Kazys Martinaitis, dailininkas Olegas Karavajevas.
15-oje Garliavos miesto šventėje dalyvavo žymūs atlikėjai: Mino, grupės „16Hz“, „Tautinis brendas“, „Rebellheart“.
Šventėje sielos atgaivą rado maži, jauni ir pagyvenę garliaviečiai ir svečiai.
Gražų gegužės vakarą garliaviečiai rinkosi į viešąją biblioteką norėdami prisiminti Vytautą Kernagį ir jo kūrybą.
Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė pristatė knygą „Nes nežinojau ,kad tu nežinai“ (leidykla „TYTO ALBA). Knygos autorė ilgus metus pažinojo Vytautą Kernagį ir pasak jos maestro pristatinėti nereikia – „visi mes turime savo Vytautą Kernagį“...Tai spalvingas artistas, kurio biografijos epizoduose ir “Brodo vaikai”, ir “Kabaretas tarp girnų”, ir dainuojamoji poezija, ir “Kancaras”, ir net “Paskutinis šansas”. Vytautas Kernagis savęs nelaikė aktoriumi, nelaikė dainininku, nelaikė muzikantu – jis vadino save artistu.
Išleistos dvi knygos versijos: viena - kietais viršeliais, su kompaktiniu disku, kuriame įrašytos V.Kernagio dainos ir vaizdo ištraukos iš koncertų, ir žemėlapiu, antra – kišeninė, minkštais viršeliais, be disko ir žemėlapio. Susitikime buvo parodytos ištraukos kompaktinio disko - 1991 metų sausio 13-osios išvakarėse Vytautas Kernagis dainavo užbarikaduotoje Aukščiausioje Taryboje ir koncertai Klivlende.
Po daugybės klausimų autorė pažadėjo išleisti biografinę knygą apie Robertą Verbą.
Ant aukšto Jiesios skardžio, prie žalumoje paskendusio Kazio Borutos namelio, vyko tarptautinio poezijos festivalio renginys – 17-oji Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos Borutaičių draugijos Atvirojo mokinių ir mokytojų poezijos konkurso baigiamoji šventė „Klestėk žalioji vasara“, skirta Kazio Borutos 105-osioms gimimo metinėms. Šalia gausaus būrio borutaičių iš Jonučių vidurinės, tradicinėje šventėje dalyvavo dar 14 mokyklų mokiniai ir mokytojai, pateikę savo eilėraščių poezijos konkursui. Kadangi jau treti metai, kaip borutaičių Poezijos pavasarėlis įtrauktas į didžiojo poezijos festivalio programą, tai sulaukėme ne tik Kazio Borutos giminių, draugijos garbės narių kraštiečių poetų, vertinusių vaikų kūrybą, Zitos Gaižauskaitės, Roberto Keturakio, bet ir kitų įvairių kartų rašytojų: poetų Almos Karosaitės, Eglės Juodvalkės, Vainiaus Bako, Viktoro Rudžiansko, prozininkės Lauros Sintijos Černiauskaitės, literatūrologės Janinos Riškutės.
Šventės atidarymo ceremoniją pradėjome saksofono garsais, Kazio Borutos eilėraščiu „Klestėk, žalioji vasara“, kanklininkių ir mergaičių vokalinio ansamblio atlikta daina „Kur eisiu eisiu“. Po svečių pristatymo ir Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno sveikinimo visi dalyviai ir svečiai buvo paprašyti pagerbti borutaičių vėliavą ir sugiedoti himną (žodžiai K. Borutos ir Z. Gaižauskaitės). Pavasarėlio aukurą tradiciškai įžiebia rašytojo duktė gamtos mokslų daktarė Eglė Makariūnienė, skambant jos tėvo mėgstamai lietuvių liaudies dainai „Oi, giria giria“. Vienuoliktokas Ąžuolas Jašinskas įtaigiai perskaito Kazio Borutos eilėraštį „Daina apie svyruojančius gluosnius“, ko gero, labiausiai atspindintį poeto siekį laužant poetines tradicijas kalbėti apie modernėjančio pasaulio žmogaus dramatišką situaciją. Poeto duktė Eglė prisimena savo tėvo glaudžius ryšius su avangardiniais prieškario dailininkais, kurie, kaip ir bendraminčiai rašytojai, dažnai lankydavęsi čia, pakaunėje. Apie unikalią Borutos asmenybę, laisvos minties kūrėją kalba ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė. Viešnia pristato ir iškiliausias šiandienos kūrėjų poezijos knygas, Borutaičių draugijai dovanoja ką tik išleistą „Poezijos pavasario 2010“ almanachą.