Lapkričio dvidešmt šeštąją mūsų, 8a klasės, mokiniams, keliems 8b klasės ir vienuoliktų klasių mokiniams teko galimybė išklausyti pasakojimo apie pirmąjį lietuvišką palydovą ir pamatyti jo prototipą. Pakviestas mokytojo Valentino Padriezo, į mokyklą atvyko Laurynas Mačiulis, kosmoso misijos technikos vadovas. Jis papasakojo daugybę įdomių dalykų ne tik apie palydovą, bet ir apie tai, kaip jis pateks į kosmosą, kiek laiko ten bus, kokiu būdu perduos signalus Lietuvai.
Pirmiausia susipažinome su pačia idėja. Mintis sukurti ir į kosmosą išleisti lietuvišką palydovą kilo 2012 metais, stažuotės NASA tyrimų centre metu. Supratus, kad ši idėja gali virsti realybe, buvo nutarta palydovą ir visą kosminę misiją skirti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-ųjų metinių garbei ir pavadinti „LituanicaSAT-1“. 2012 metų liepą jauni mokslininkai, inžinieriai ir studentai, bendradarbiaudami su Vilniaus universitetu, pradėjo kurti pirmąjį lietuvišką palydovą.
Sužinojome, kad tokia misija turėjo tikslą ne tik paleisti Į Žemės orbitą pirmą lietuvišką palydovą, bet ir atlikti pirmus eksperimentus kosmose, suburti lietuvius mokslininkus iš viso pasaulio, gauti pirmąją lietuvišką nuotrauką iš kosmoso. O svarbiausias – kad Lietuva taptų kosmine valstybe.
Laurynas Mačiulis mums uždavė keletą klausimų apie būsimą palydovo greitį, jo sukaupiamą energiją, aukštį, kuriame jis judės. Nors ir visaip bandėme, į šiuo klausimus atsakyti nepavyko - atsakymai buvo išties sunkiai įsivaizduojami! Palydovas Žemės orbitoje skries 7,8 km/s, iš Saulės gaus energijos ir sukaups 1 vatą elektros galios per dvi valandas. Palydovas skries 400 km aukštyje (tai Žemės mastais yra nedidelis aukštis), jo svoris - apie 1 kilogramą. Keistos antenos, kyšančios iš palydovo, skirtos su juo susisiekti, gauti ir perduoti informaciją. Daug kas pastebėjo palydove esančią „akutę“. Ji skirta palydovinėms nuotraukoms daryti. Sužinojome, kad į kosmosą paleistas „LituanicaSAT-1“, nuo menkiausio aplinkos poveikio pradėjęs suktis, taip ir suktųsi nesustodamas, nes kosmose nėra oro, tad nėra ir trinties, kuri šį sukimąsi sustabdytų. Iš karto iškilo klausimas – kaip stabilizuoti palydovą? Kaip padaryti, kad jo „akutė“ būtų nukreipta į Lietuvą, o ne kur kitur? Greit išgirdome ir paaiškinimą: palydove įmontuotas magnetas, ir tuo metu, kai „LituanicaSAT-1“ skries virš Lietuvos, jo „akutė“ tuo magnetu bus nukreipta į Šiaurės ašigalį ir kaip tik pasisuks taip, kad galėtų fotografuoti Lietuvos paviršių.
Į Žemės orbitą su palydovu bus išleisti ir iš ten transliuojami trys lietuviški žodžiai ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba, kuria bus pasveikinti lietuviai visame pasaulyje. Lietuviškas palydovas į kosmosą bus išleistas gruodžio mėnesio pradžioje ir aplink Žemę skries daugiau nei pusę metų. Kodėl būtent tiek? Kaip sakė svečias, lengvos vandenilio dalelės iš atmosferos pakyla į kosmosą, tad, nors ten jų ir labai nedaug, jos reikšmingos – po truputį mažins palydovo greitį, jis vis leisis žemyn, kol pasieks atmosferą, o ten sudegs.
Džiaugiuosi, kad galėjau išklausyti šį pasakojimą. Ne tik sužinojau daugybę dalykų apie kosmosą, pirmąjį mūsų palydovą, bet ir supratau, kad net keisčiausiai ir nerealiausiai skambančios idėjos, svajonės gali būti įgyvendinamos. Niekada nenustokime svajoti!
Aušrinė Kurgonaitė, 8 a klasė
Garliavos Jonučių vidurinė mokykla