Dūmų detektoriai yra patikrinta priemonė, padedanti išvengti gaisro pasekmių ir žūčių. Karantino laikotarpiu ypatingai svarbu izoliuotis saugioje aplinkoje. Laiko namuose praleidžiame kur kas daugiau nei įprasta, todėl dūmų detektorius gyvenamojoje aplinkoje yra privalomas. Deja, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis (PAGD) praeitais metais vykdomos gaisrų prevencijos akcijos „Gyvenkime saugiai“ rezultatais, autonominiai dūmų signalizatoriai yra įrengti apie 58 proc. aplankytų būstų.
Gyventojai individualiuose namuose yra labiau linkę įsirengti autonominius dūmų signalizatorius negu butuose. Individualiuose namuose dūmų detektorius turi 63 proc. gyventojų, o butuose – 50 proc. Pagal minimalius reikalavimus, gyvenamajame name turi būti bent po vieną detektorių kiekviename aukšte, bute – mažiausiai vieną. Kad gaisras būtų aptiktas kuo greičiau, rekomenduojama signalizatorius įsirengti visur – miegamuosiuose, bendrose erdvėse ir koridoriuose.
Apie 90 proc. žūčių dėl gaisro įvyksta gyvenamosiose patalpose. Paprastai, per gaisrus žuvusius žmones mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje – kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir kt. Tikėtina, kad dūmų signalizatoriai padeda sumažinti mirčių dėl gaisro skaičių. Praėjusiais metais, po įsigaliojusio reikalavimo įsirengti autonominius dūmų signalizatorius namuose, žuvusiųjų gaisruose skaičius, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo apie 16 proc.
Pagal atliktų apklausų duomenis apie 70 procentų gyventojų teigiamai vertina autonominių dūmų signalizatorių svarbą ir mano, kad juos įsirengti yra svarbu. Apie 30 proc. gyventojų neketina jų įsigyti, nes yra įsitikinę, kad dūmų detektoriai nereikalingi ir gaisro metu negali padėti. Kaip parodė „Gyvenkime saugiai“ apklausa, dalis žmonių neįsirengia detektorių, nes nežino, kaip tai padaryti, kur ir kokį signalizatorių įsigyti, o dalis nurodo, kad nerado tam laiko.
Autonominis dūmų detektorius yra prietaisas, nejungiamas prie apsaugos sistemos, bet atlieka tokią pat funkciją, kaip gaisro signalas. Kad prietaisas veiktų, reikia įdėti maitinimo elementą (bateriją) ir signalizatorių pritvirtinti prie patalpos lubų. Atkreiptinas dėmesys, kad autonominis dūmų detektorius signalo gelbėtojams neperduoda, bet aptikęs dūmus, skleidžia garso signalą ir taip perspėja apie gaisrą.
Įmonės „JUNG Vilnius“ specialistai primena, kad autonominį dūmų signalizatorių, kaip ir bet kurį prietaisą svarbu prižiūrėti. Būtina patikrinti detektoriaus veikimą bent kartą per mėnesį, paspaudžiant testavimo mygtuką, o baterijas keisti kartą per metus. Tiesa, jei turite JUNG kompanijos detektorių, jo baterija keičiama kas 12 metų.
Palyginus savivaldybes, matyti, kad dūmų detektoriai įrengti ne visur vienodai. Mažiausiai autonominius dūmų signalizatorius yra įsirengę Šalčininkų r. sav., Alytaus miesto sav., Klaipėdos miesto sav. gyventojai (iki 45 proc.). Daugiausiai dūmų detektorius turinčių gyventojų yra Kelmės r. sav., Alytaus r. sav., Jurbarko r. sav. (virš 70 proc.) Kauno rajono savivaldybėje autonominiai dūmų detektoriai yra instaliuoti 60,63% būstuose.
