Lapkričio 21 dieną į Garliavos sporto ir kultūros centrą sugužėjo dvylika liaudiškų šokių mėgėjų kolektyvų iš visų Lietuvos etnografinių regionų: Nidos, Anykščių, Marijampolės, Prienų r., Jurbarko, Gargždų, Kauno rajono ir Kauno miesto. Čia įvyko jau dešimtmetį skaičiuojantis respublikinis vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Atdarykim vartelius 2015“.
Gražų jubiliejų švenčiantis festivalis prasidėjo iškilmingu istorinio šokio reginiu, kurį dovanojo Anykščių kultūros centro istorinių šokių studija „Baltoji pavana“. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos seimo narys Donatas Jankauskas bei Garliavos sporto ir kultūros centro direktorius Marius Norvaiša. Pasidžiaugta, kad Garliava šiandien gali save vadinti lietuviško šokio ir tradicijų puoselėtoja.
Festivalio metu gerų emocijų užteko ir šokėjams, ir susirinkusiems žiūrovams. Aktyviausiai dalyvavę žaidimuose laimėjo vertingų Garliavos sporto ir kultūros centro įsteigtų prizų. Šiemet festivalio dalyviams, be tradicinių festivalio nominacijų buvo įsteigtas ir specialus prizas – žiūrovų simpatijų nominacija. Ją įsteigė festivalio šeimininkai - Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“. Nominacija ir prizas atiteko gausiausių žiūrovų plojimų sulaukusiam LSMU tautinių šokių ansambliio „AVE VITA“ senjorų grupei.
Smagioje vakaronėje netilo Ežerėlio kultūros centro kapelos „Samanėlė“ (vad. R. Marma) linksmos melodijos, „privertusios“ šokti kiekvieną, o festivalio dalyviams vakaronės metu buvo suorganizuoti smagūs žaidimai ir užsiėmimai, kurie tęsė etnografinių regionų metams skirto projekto „Mes tarp Ž.A.S.“ (Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos) dalį. Projektą finansavo Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Kaip ir žadėjo renginio organizatoriai, ši šventė suteikė daug gerų emocijų, subūrė visus etnografinius Lietuvos regionus į bendrą šokio ratą.
Dėkodami organizatoriams už X-ąjį festivalį „Atdarykim vartelius 2015“, kolektyvų vadovai ir šokėjai negailėjo šiltų žodžių, džiaugėsi skirtingų etnografinių regionų draugyste, ir, anot, Marijampolės kolektyvo: „...kap užsiklosi, tep vaikeli teks gulėt, nepavojingi suvalkiečiai broliai, tik reikia mūsiškai išmokt šnekėt“.