Artėjant Vasario 16-ąjai, tradiciškai, jau šešioliktąjį kartą, Garliavos kultūros centre surengtas tarptautinis vaikų ir jaunimo lietuviškos patriotinės dainos festivalis-konkursas "Dainuoju Lietuvai". Jame dėl laureatų vardų varžėsi 37 solistai, duetai ir ansambliai, tarp jų - dalyviai iš Seinų ir Punsko (Lenkija) ir Pelesos ir Rimdžiūnų (Baltarusija).
"Džiaugiuosi, kad į festivalį, kaip didžiulę upę, suplaukė visų dvidešimt penkių rajono seniūnijų dainorėliai, atlikėjai iš kaimyninių rajonų ir lietuviškai kalbančių salelių užsienyje", - sveikindamas festivalio dalyvius sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Pasiklausyti patriotinės dainos atlikėjų taip pat atvyko mero pirmoji pavaduotoja Regina Lukoševičienė, Tarybos nariai Alfonsas Norkus ir Aleksandras Bosas, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė, vedėjos pavaduotojas kultūrai Sigitas Imbrasas, Garliavos seniūnė Rasa Raimonda Grigienė.
Mažųjų grupėje dėl laureatų vardų varžėsi 14 solistų ir kolektyvų, kitoje – net 23 kolektyvai arba dešimčia daugiau nei pernai. Pademonstruoti savo meistriškumą atvyko kaimynai iš Jonavos, Prienų, Kaišiadorių, ketino dalyvauti atlikėjai iš Kaliningrado srities bei Baltarusijos. Svečių teisėmis dalyvavo Batniavos kultūros centro vaikų liaudiškos muzikos kapela ,,Karklynėlis“ ir Ežerėlio kultūros centro roko grupė ,,Kals“. Pirmiesiems teko garbė pradėti festivalį, o jauniesiems rokeriams – užbaigti.
1996 metais paskutinį sausio savaitgalį surengtas pirmasis Garliavos krašto jaunųjų atlikėjų patriotinės dainos festivalis, kuris vadinosi ,,Dainuoju tėviškėlei“. Per šešiolika metų jis išaugo, išsiplėtė, suskambo ne tik mūsų šalies, bet kaimyninių šalių vaikų balsais. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad vaikai ir jaunimas dainuoja patriotines dainas. Projekto autorė – Garliavos kultūros centro direktorė Genovaitė Katinauskienė.
Vasario 5 dieną Kauno sporto halėje įvyko jubiliejinės 50-osios Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Lietuvos moterų rankinio turnyro finalo rungtynės. Kauno rajono HC „Garliavos SM“ rankininkės nugalėjo Panevėžio KKSC „Silmekos“ komandą rezultatu 27:22 (11:9) ir iškovojo Didžiąją taurę.
Vasario 9 dieną, 16 valandą, rankininkes, jų trenerę R. Urnikienę , komandos vadovą K. Povilaitį Kauno rajono savivaldybėje pasveikins rajono vadovai.
Rungtynių pradžia HC GARLIAVA- SM ekipai nežadėjo nieko gero, per pirmąsias penkiolika minučių Garliavos rankininkėms pavyko pelnyti vos vieną įvartį. Panevėžietės pirmavo 6:1. Tačiau kovingai nusiteikusi Kauno rajono komanda nenuleido rankų, 27- ąją minutę išlygino rezultatą, o iki pirmo kėlinio pabaigos ir persvėrė. Pirmasis kėlinys baigėsi 11:9.
Antrajame kėlinyje situaciją jau nuo pirmos minutės kontroliavo HC GARLIAVA- SM rankininkės. Panėvežietėms neliko jokių vilčių priartėti ir persverti rezultatą. Garliavos rankininkės iškovojo užtikrintą pergalę rezultatu 27:22.
Garliavos rankininkės LRT taurę iškovojo pirmą kartą istorijoje. Tai didžiulis pasiekimas, juolab, kad HC GARLIAVA- SM komanda tik ketvirtus metus rungtyniauja Lietuvos moterų rankinio lygoje.
Informuojame, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo pakeitimai. Šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nurodo: ,,Jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui, savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe...“
Atkreipiame dėmesį, kad minėto įstatymo 23 straipsnis papildo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 1 priedu - „Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai“. Šio priedo nuostatos, kurios įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d., skelbia:
Pastebėjau: poetiškas žodis itin raiškiai skamba žiemą, sniego baltumo tyloje, kai kiekvienas intonacijos virptelėjimas aidu atsimuša ir klausančiojo, ir skaitančiojo širdyje. Tad ir meninio skaitymo konkursai rengiami sausio ar vasario mėnesį. Garliavos vidurinėje mokykloje jis įvyko sausio 28-ąją.
Iš kur tas noras ir gebėjimas pasakyti vaizdingiau, įtaigiau, prasmingiau? Leonardas Gutauskas, paklaustas, iš kur jis išmokęs tokios gražios ir sraunios lietuvių kalbos, atsakęs: „Įsitikinau, kad kalba pati pasirenka. Ji tarsi rūkas įsismelkia iki kaulų –nei tu nuo jos pabėgsi, nei pasislėpsi, nei tu jai pasipriešinsi. Ji pati nugludina arba išpusto klausą- kaip pustyklė dalgio metalą :stukteli piršto nagu ir girdi, kaip skamba, kaip aidi, vis smulkesniais garseliais pažirdama.“Šiais menininko-dailininko ir rašytojo-žodžiais nuteikdama mokinius atidžiam klausymui , popietę pradėjo ją organizavusi lietuvių kalbos mokytoja Valda Bakanienė.
Iš 20-ies konkurso dalyvių didesnę dalį sudarė vyresniųjų klasių mokiniai. Mažesniesiems „koją pakišo“gripas, ne vieną skaitovą parvertęs lovon. Štai ir 7a klasės mokinių parengta meninė kompozicija „Žiogo smuikas“ liko be...smuiko, nes smuikininkę Agnietę Kairytę , anot Juozo Erlicko, „pargriovė gripas“. O kompozicija , t. y. žiogas, be muzikos nesuskambėjo, nublanko.
Lietuvos Fotomenininkų draugijos narys, keliautojas, alpinistas Raimondas Puišys pristato fotografijos parodą “Liuteronų atminimas“. Šiai parodai fotografijos buvo renkamos ketverius metus. Fotografijose įamžintos apleistos ir pamirštos liuteronų kapinės Sank Peterburge. Nuvirtę, sulūžę, sudaužyti kryžiai, įaugę medžiai tvorose, apžėlę jaunais medeliais senieji kapai-tai priekaištas gyviesiems už atminties naikinimą.
Garliavoje gyvenantis tautodailininkas Kazimieras Martinaitis pristato medžio skulptūrų parodą. Skulptūros tarsi atkeliavę iš praėjusių šimtmečių, pasakojančios Kristaus gyvenimo istoriją. 
Parodų atidaryme dalyvavęs fotomenininkas Nacionalinės premijos laureatas Aleksandras Macijauskas džiaugėsi, kad tokios skirtingos savo turiniu, forma, spalvomis parodos rado vietą vienoje erdvėje.
Parodas galima pamatyti iki vasario 11 d. Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Parodų salėje.