Garliavos miesto vietos veiklos grupė,kurios vienas pagrindinių tikslų – atstovauti, veikti ir vienyti Garliavos miesto teritorijoje esančius fizinius ir juridinius asmenis, tarpusavyje bendradarbiaujant siekti bendrų tikslų įgyvendinimo, skatinant Garliavos miesto plėtrą, parengė Garliavos miesto vietos plėtros strategiją iki 2020 m. 2016 m. liepos mėn. strategija buvo patvirtinta ir jos įgyvendinimui skirtas finansavimas.
Siekdama sėkmingai įgyvendinti strategiją Garliavos miesto vietos veiklos grupė pradėjo įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą „Garliavos miesto vietos plėtros strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo administravimas“.
Pagrindinis finansuojamo projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas Garliavos miesto vietos plėtros strategijos iki 2020 m. įgyvendinimui. Projekto metu bus parengti Garliavos miesto vietos plėtros strategijos iki 2020 m. įgyvendinimui administruoti reikalingų procedūrų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų atrankos kriterijai, atliktas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų vertinimas, atranka ir įgyvendinimo stebėsena, organizuojami mokymai skirti vietos plėtros projektų rengėjų, vykdytojų ir miesto vietos veiklos grupės darbuotojų, valdymo organų atstovų gebėjimų stiprinimui.
Projektas įgyvendinamam pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtrauktiems didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.6.1-ESFA-T-910 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo administravimas“.
Jam įgyvendinti skirta 92,45 proc. Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, 7,55 proc. projekto vertės finansuoja pareiškėjas. Lėšas Garliavos miesto VVG projekto bendram finansavimui skyrė Kauno rajono savivaldybė.
Gruodžio mėnesį visuomenei buvo pristatyta 2005-2015 m. Viešojo saugumo situacijos ataskaita. Kadenciją baigęs Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pabrėžė, kad stipriai išaugo saugiai besijaučiančių žmonių skaičius (nuo 47 iki 79 proc.), gerai kriminogeninę situaciją vertinančių (nuo 29 iki 63 proc.) ir manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka maža (nuo 40 iki 67 proc.), gyventojų dalis. Tai yra vieni geriausių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį. Gerėjančią statistiką lemia ne tik policijos darbas, bet ir visuomeniški piliečiai, sparčiai kuriamos saugios kaimynystės. Šiuo metu Kauno rajono teritorijoje veikia daugiau nei šimtas saugios kaimynystės grupių, vienijančios apie 2 tūkst. gyventojų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininko Aleksejaus Chramino teigimu, saugi kaimynystė – tai bendras policijos, seniūnijos, bendruomenės, ten dirbančios saugos tarnybos, ir visuomeninės organizacijos projektas. Programos sėkmę tik iki 20 proc. lemia policijos ar kitų jėgos struktūrų veikla, o kitus 80 proc. – bendruomenės narių aktyvumas. Planuojantis metų darbus policijos atstovai kreipiasi į visuomenę. Paspaudę po tekstu esančią nuorodą galėsite balsuoti ir įvertinti saugumą kiekvienoje seniūnijoje. Balsavimas vyksta iki sausio 10 d. Susumavus apklausos rezultatus bus matoma kurių seniūnijų gyventojai jaučiasi saugiausi, o kuriose Kauno rajono vietose situaciją reikėtų gerinti.