Jei kas bet kurio moksleivio paklaustų, kas yra pamoka, jis atsakytų, kad tai 45 minutės kokiame nors kabinete ar klasėje, kur mokytojas kažką aiškina, o mokiniai bando išmokti. Tačiau šių metų lapkričio 4 dieną Garliavos Jonučių progimnazijos 7 b ir 7 e klasės mokiniai, lydimi auklėtojų D. Bridžiaus , D. Rimienės bei geografijos mokytojos O. Kluodienės, turėjo puikią progą dalyvauti netradicinėje fizikos- matematikos pamokoje. Ji vyko buvusioje pirmojoje Vilniaus elektrinėje, dabartiniame energetikos muziejuje.
Pamokos tema ir vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Prieš išvykdami įsivaizdavome tiesiog edukacinę programą – paskaitą, paįvairintą keletu bandymų, ar sudėtingų uždavinių sprendimą muziejaus salėje. Tačiau nuomonę pakeitėme vos įžengę į pirmąją salę – interaktyvių žaidimų kambarį. Kai kurie iš jų nebuvo naujiena, pavyzdžiui, svarstyklės, rodančios, kiek svertum Mėnulyje, Marse ir Jupiteryje. Štai mėnulyje dugelis mūsų svėrė vos dešimt kilogramų. Nors atsispirk,pašok ir nuskrisk kaip gulbelė! O štai kitame prietaise iš tikrųjų skraidė, tik ne žmogus, o kamuoliukas, keliamas vėjo, kurį „gamino“ į plaukų džiovintuvą panašus aparatas. Rodos, visai paprasta ir suprantama, bet „padėti“ kamuoliuką ant nuolat kintančios ir vis kita kryptimi pučiančios oro srovės nelengva. Kol vieni susižavėję negalėjo atitraukti akių nuo kaleidoskopo, muzikalesni patraukė prie keistų muzikos instrumentų, nors nė vieno jų nepavadinsi instrumentais. Vienas – penki nevienodo ilgio vamzdžiai riestais galais, į kuriuos mušant putplasčio mentelėmis išgaunami skirtingo aukščio garsai. Antruoju instrumentu net groti nereikia, tik žingsniuoji po ratą, o virš tavęs šviečia aštuonios spalvotos lempos, detektoriais vadinamos. Užstojus kurį nors detektorių, pasigirsta skirtingi garsai. Nustebome patyrę, kad nebūtina baigti muzikos mokyklą ir galima visiškai nieko neišmanyti apie muziką, norint ją kurti, tereikia aštuonių detektorių ir bent šiek tiek ritmo pojūčio. Dar labiau nustebome užlipę į paskutinius interaktyvių žaidimų kambarius. Juk ne kasdien tenka matyti savo šešėlį žalią ar raudoną, sukioti lagaminą, besipriešinantį judesiams, statyti negriūvantį veržlių tiltą ar milijone baltų rutuliukų bandyti rasti vienintelį juodą. Ir tuomet pamiršti, kad šių prietaisų veikimas – paprastas, suprantamas. Nustoji gilintis, užmiršti, kad šešėlio spalva priklauso nuo apšvietimo, priešinasi ne lagaminas, o jame besisukantis rutulys, jog veržlių tiltas pastatytas tarp magnetų, o ieškoti juodojo rutuliuko yra tas pats, kas rinkti lęšius iš pelenų. Tokie žaidimai pritraukia kaip traukos jėga, kurią iliustruojančius bandymus irgi atlikome muziejuje.
Atnaujintoje Energetikos ir technikos muziejaus edukacinėje programoje „Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?“ buvome pakviesti priimti iššūkį – daugiau iliuzijų, interaktyvumo bei netikėtų atradimų!
Užsiėmimo metu septintokai ne tik sužinojo, kas yra iliuzijos, kaip jos susidaro, kas yra miražas ar pareidolija, bet ir linksmai pasijuokėj iš dirbtinės perspektyvos, stebėjosi judančiais paveikslėliais, gėrėjosi 3D anaglifais ir eksperimentuodami atrado kitų stulbinančių optinių apgaulių!
Pertrauka...
Trumpai atsikvėpę Vilniaus senamiestyje, patraukėme Vilniaus Universiteto planetariumo link, kur laukė sekanti pamoka – „Saulės planetos“, vykusi apvalaus žvilgančio 12,5 metrų kupolo Žvaigždžių salėje. Stebėjome žvaigždėtą dangų, rodomą unikalia projekcine aparatūra, jame vykstančius reiškinius, klausėmės pasakojimo apie Saulės planetas, jų paviršius, įdomiausius palydovus, gyvybės egzistavimą jose. Sužinojome, kokios kosminės misijos lankė planetas ir kodėl Plutonas nebevadinamas planeta...
Antroji pertrauka...pasigėrėjimas rudenišku Vilniumi, Nerimi...
Einame į dar vieną pamoką – istorijos...Susikaupę, apgaubti Vilniaus arkikatedros tylos ir šventumo, leidžiamės į jos požemius. Gidas ne tik pasakoja, bet kartu kviečia ir mokinius prisiminti bei pasitikrinti Lietuvos istorijos žinias. Pašalinėms kalboms ir juokeliams vietos nebelieka. Rimtis, susikaupimas ir labai įdomūs gido pasakojimai bei nuoširdus bendravimas su moksleiviais. Senieji palaidojimai, kriptos, karalių mauzoliejus, graži Barboros Radvilaitės bei Žygimanto Augusto meilės istorija...viskas čia atgijo...išklausėme, pažiūrėjome, prisilietėme...prabilo senoji Lietuvos istorija.
Vakarėja...baigiasi dar viena darbo diena...o mes sostinėje. Metas namo. Ryt laukia pamokos mokykloje – jau tradicinės.