Ne paslaptis, kad Lietuva savo gamtos grožiu, kerinčia žaluma, įspūdingais piliakalniais bei paslaptingais upių vingiais užburia ne tik savo tautiečius, bet ir turistus iš svečių šalių. Kada gi pasigėrėsi savo gimtuoju kraštu, jei ne šviečiant vasariškai saulei, kviečiančiai užversti vadovėlius, pakilti iš mokyklinio suolo ir dumti į gamtos pamokas...
Tad ankstyvą gegužės 22 – osios rytą Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos 6 e ir 6 b klasių mokiniai kartu su auklėtojais D. Rimiene, D. Bridžiumi bei geografijos mokytoja O. Kluodiene patraukė į netradicines istorijos, anglų kalbos, geografijos, gamtos pamokas Nemuno Deltos regioniniame parke .
Šviečianti saulė, puiki nuotaika, jaunatviškas klegesys autobuse...
Pirmasis sustojimas Smalininkuose - mieste, tarp Jurbarko ir Viešvilės, dešiniajame Nemuno krante. Apžiūrime seniausią Lietuvoje vandens matavimo stotį, įrengtą 1811 m. Tiesa, pirmoji vandens matuoklė neišliko; dabar išlikę tik akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m. Įkvepiame gaivaus oro ir , besigėrėdami didžiausia Lietuvoje Smalininkų ąžuolų alėja(186 ąžuolai), paliekame šį miestelį.
Skubame Raganų eglės link. Raganų eglė - bene pati įspūdingiausia eglė Lietuvoje, auganti Vilkyškių miške Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu - 5,1 m, aukštis - 34 m. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 metų pabaigoje vienas nulūžo). Nuo seno ši eglė vadinta Didžiąja. Apie eglės atsiradimą pasakojama keletas legendų, perpintų istoriniais faktais. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota. Tiesa, norėdami šį įspūdingą augalą pasiekti, miško takeliu turėjome nupėdinti apie 1,5 km.
Kelionė tęsiasi, klausome įdomių geografijos mokytojos O. Kluodienės pasakojimų, atsakinėjame į testo, susijusio su mūsų lankomais bei pravažiuojamais objektais, klausimus.
Aplankome senąsias Bitėnų kapinaites, pagerbiame čia besiilsinčius lietuvių patriarchus M. Jankų, Vydūną, ant jų kapų uždegame žvakes. Mūsų kelionėje gidais dirbo ir patys mokiniai, tad, išklausę Stepono bei Rugilės (6b kl.) pasakojimo apie Vydūną anglų bei lietuvių kalbomis, pajudame Rambyno link.
Rambynas – skalvių genties šventvietė, vėliau tapęs lietuvybės puoselėjimo simboliu. Dėl savo iškilios istorijos apipintas legendomis ir padavimais. Nuo Rambyno kalno atsiveria įspūdingi Nemuno vingiai, Mažosios Lietuvos vaizdai su Tilžės ir Ragainės miestų panoramomis. Ant Rambyno kalno yra buvęs aukų akmuo, greičiausia, pačios gamtos atridentas.
Iš Deivido ir Dovydo pasakojimo gražia taisyklinga anglų k. sužinojome, jog, pasak legendos, vienas malūnininkas šventąjį akmenį išniekino, todėl dievas Perkūnas net tris kartus yra trenkęs į Rambyną ir jį į Nemuno bangas nugriovęs. Vėliau žmonės patys aukurą pastatė ir šventą ugnį jame puoselėjo. 2011 m. ant kalno pastatytas naujas aukuras. Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai. Lipdami į šį kalną, visi pajutome, jog turime kojų raumenukus...
Riedame Uostadvario link... Iš tolo mus pasitinka taisyklingo aštuonkampio formos , raudonų plytų Uostadvario švyturys, pastatytas1873–1876m. Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.
Ilgai čia neužsibūname...lipame į laivą ir ....prieš akis atsiveria Kuršių marių platybės. Šviečianti saulė, vaiskus dangus, paukščių melodijos ir gaivus vėjelis...Štai taip vyksta mūsų pamokos...Vaikai taisyklingomis lietuvių bei anglų kalbomis pasakoja apie Krokų lanką, Miniją, Mingės kaimą, kitaip dar vadinamą Lietuvos Venecija.
Smagios maudynės Minijoje, atsigaivinimas ledais ir skubame Ventės Rago link...Andrius ir Deividas papasakoja apie šios ornitologinės stoties istoriją bei veiklą, molu pasiekiame tolimiausią sausumos kampelį, nuo kurio žvelgi tik į marių platybes...gražu...
Dar kartą atsigaiviname vandenyje ir , kad ir kaip nesinorėtų, metas sukti namų link. Mokytojai įvertina mokinius (juk tai ne tik ekskursija, bet ir pamokos), ir linksmai bendraudami, pasiekiame Garliavą. Kelionė baigėsi, tačiau patirti įspūdžiai, gera nuotaika dar ilgai visus lydės...Iki naujų susitikimų rudenį…
D. Rimienė 6 e kl. auklėtoja, D. Bridžius 6 b klasės auklėtojas, O. Kluodienė geografijos mokytoja
Garliavos Jonučių vidurinė mokykla