Išsipildė viena aštuntokų svajonė – aplankyti Prancūzijos sostinę Paryžių. Mes, penkiolika 8a klasės mokinių ir septynios 8b klasės mergaitės, kartu su geografijos mokytoju V. Padriezu ir anglų kalbos mokytoja R. Čepuliene balandžio pirmąją savaitę keliavome po Paryžių. Gerokai iš anksto, visai netyčia radę nebrangius lėktuvo bilietus, užsisakėme ir vietas viešbutyje. Turėjome nepamiršti, jog tai ne pramoginė, o rimta, pažintinė kelionė, atstojanti geografijos, istorijos, anglų kalbos, dailės pamokas ir praplečianti mūsų akiratį.
Trečiadienio popietę mūsų lėktuvas, pakilęs iš Vilniaus, vakare nusileido oro uoste, esančiame maždaug už 100 km nuo Paryžiaus. Iki miesto centre esančio viešbučio keliavome patogiu, greitu autobusu su dideliais langais, pro kuriuos susidarėme pirmą įspūdį apie Prancūzijos sostinės apylinkes. Man Paryžius iš karto labai patiko – daugybė šviesų, plačios ir lygios gatvės, iš abiejų pusių apglėbtos medžių vorų. Net ir vėlų vakarą lauko kavinėse besišnekučiuojantys prancūzai, įmantriai puošti pastatai, nedidelės vaisių krautuvėlės, blynelių priekabos ir ryškiomis neoninėmis šviesomis iš tolo patraukiantys naktiniai klubai. Per langą srūvantis šiltas vėjas užliūliavo Paryžiaus pasaka, bet neleido užmerkti akių, kaip tik privertė jas dar labiau atverti ir matyti visa, kas aplink.
Atvykę į viešbutį suprantame, kad šią vietą labiau tiktų vadinti nakvynės namais. Bet juk mums svarbiau tai, kad čia kaina nedidelė ir įsikuriame Monmartre, pačioje Paryžiaus širdyje. Supratome, kad tai ideali vieta apsigyventi, norint keletą dienų paviešėti viename įdomiausių Europos miestų – Paryžiuje.
Ketvirtadienis pažadina vasariškais saulės spinduliais ir nenumaldomu noru pulti į miestą, pamatyti ir aplankyti kuo daugiau. Iš pat ryto paliekame laikiną būstą. Sugrįžtame tik apie aštuntą vakaro, pamatę išties labai daug: švč. Jėzaus Širdies baziliką, dailininkų rajoną, vienintelį Paryžiaus vynuogyną, dainininkės Dalidos biustą, šv. Dioniso paminklą, žmogaus, einančio per sieną, skulptūrą, Monmartro kapines (nulenkėme galvas kompozitoriui H. Berliozui, rašytojams E. Zola, Stendaliui , filosofui ir poetui H. Heinei, dailininkui Fragonarui, dainininkei Dalidai), Mulen Ružą, šv. Dioniso gatvę, Žoržo Pompidu meno ir kultūros centrą, siurrealistinį Salvadoro Dali fontaną, Rotušę, upę Seną, Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, mokslo centrą - Lotynų kvartalą, Sorbonos universitetą, Panteoną, Karalių rūmų sargybinių gyvenamąją vietą Konsjeržeri ir pagrindinę prekybinę Rivoli gatvę. Gerokai nutrintomis kojomis, bet pilni visokiausių įspūdžių grįžome į nakvynės vietą.
Penktadienis. Šią dieną išsiruošiame anksčiau. Aplankome Luvrą – šalia kitų vertybių, būtinai apžiūrime „Moną Lizos“ paveikslą, Tiuleri sodus, Žanos d`Ark paminklą, Vandomo aikštę su paminklu Napoleonui, Santarvės aikštę su Egipto valdovo Mohameto Ali 1831 m. Paryžiui dovanotu obelisku, šv. Madlenos bažnyčią, Eliziejaus laukus, Triumfo arką, Eifelio bokštą, Marso laukus. Praeiname pro šv. Eustachijaus bažnyčią, Teisingumo ministeriją, Orsė muziejų, Nacionalinę asamblėją, JAV ambasadą. Galų gale jau tikrai pasijuntame esantys Paryžiuje – juk Eifelio bokštas, Triumfo arka ir Luvras patys žinomiausi šio miesto simboliai ir kiekvienas, sakoma, privalo bent kartą gyvenime juos aplankyti!
Šeštadienis – trumpesnis už praėjusias dvi dienas. Metas pagalvoti apie grįžimą namo. Jau nebegaištame laiko visą kelią bandydami įveikti pėsčiomis - iš ryto neriame tiesiai į metro stotį šalia viešbučio ir greitai atsiduriame stotyje šalia Aleksandro tilto su auksinėmis nimfomis. Aplankome Invalidų rūmus su Napoleono palaikais, paslėptais septyniuose karstuose, o vėliau – betoninį modernų Defanso rajoną. Čia nuperkame lauktuvių šeimoms, apžiūrime prancūziškas prekes, pasistipriname. O tada – atgal į Monmartrą susirinkti sunkių, „įspūdžių pilnų“ lagaminų ir traukti oro uosto link. Į Lietuvą grįžtame su persėdimu Osle. Po sunkokos nakties Norvegijos sostinės oro uoste sekmadienį iš ryto parskrendame į Vilnių.
Per šias tris dienas galėjome patvirtinti, paneigti ar gerokai papildyti dar trečiadienio vakarą susidarytą nuomonę apie šį milijoninį meilės miestą, daugelio svajonę - Paryžių. Man jis išliks atminty įdomus dėl daugelio dalykų. Visų pirma, savitais, išskirtiniais, laisvais žmonėmis. Dar - žydinčia bohemiška miesto dalimi, vadinama Monmartru („kaimu mieste“). Jaukiomis, nedidelėmis kavinukėmis ir bistro su kėdėmis, sustatytomis gatvėse, kad žmonės galėtų stebėti vieni kitus, laisvą, nesuvaržytą paryžietišką gyvenimą. Šalia daugybės įspūdingiausių objektų, kuriuos matėme, manau, svarbi ir kita kelionės pusė: sustiprėjo mūsų, būsimųjų gimnazistų, tarpusavio ryšiai – geriau vienas kitą pažinome, išmokome net rūpintis vienas kitu. Už puikią pažintinę mokomąją kelionę visų vardu labai dėkoju ekskursijos organizatoriui ir vadovui geografijos mokytojui ekspertui Valentinui Padriezui.
Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos
8a klasės mokinė Aušrinė Kurgonaitė