Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariatas visuomenę nuolat informuoja, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl neva laimėtų prizų, taip pat policijos pareigūnais ar giminaičiais prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų jau žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių asmenų nemažėja. Delfi.lt duomenimis, vasario 26 d. į sukčių paspęstas pinkles įkliuvo 12 metų Druskininkų gyventojas, kuris nepažįstamiems asmenims reikalaujant, iš namų išnešė ir jiems atidavė 80 000 litų. Todėl Kauno rajono policija dar kartą nori informuoti, kad telefoniniai sukčiai vis aktyvėja ir suranda naujų apgaulės būdų.
Pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
Didėjant nedarbui, padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka norėdami susirasti darbą ar parduoti kokį nors daiktą.
Sukčiai taikosi į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse pasiskelbia ieškantys bet kokio darbo. Dažnai telefonu paskambinęs asmuo teiraujasi, ar skelbimų autorius sutiktų padirbėti, pavyzdžiui, jo vaiko aukle ir, neragindamas skubėti, leidžia pagalvoti, apsvarstyti pasiūlymą. Pats pažada paskambinti po kelių dienų. Žmogus, ieškantis darbo, sutinka.
Sukčius pasako pasirengęs tuoj pat sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Jei darbo ieškantis žmogus tai atskleidžia, nusikaltėlis, pasinaudojęs šiais duomenimis, žaibiškai ištuština jo sąskaitą arba paima greituosius kreditus.
Kitas naujas sukčiavimo būdas, kai nusikaltėlis įtikina daikto pardavėją, kad nori avansu pervesti pinigus jam į sąskaitą už prekę, ir prašo asmens pasakyti ne tik sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo slaptažodžius. Dažnai nusikaltėlis pasako, kad nepavyksta iš karto pervesti pinigų ir reikia daugiau duomenų, kad būtų galima skubiai atlikti pavedimą. Jei daikto pardavėjas atskleidžia sukčiui elektroninės bankininkystės duomenis, šis, pasinaudojęs jais, palieka žmogų be pinigų sąskaitoje ar dar ir skolą greituosius kreditus teikiančiai bendrovei.
Dar vienas naujas sukčiavimo būdas: asmenys važinėja po kaimo vietoves ir prisistato banko darbuotojais, už tam tikrą mokestį siūlančiais padėti susigrąžinti prarastus indėlius. Asmenys, prisistatę banko darbuotojais, už 10 procentų sumos ar kitą sutartą atlygį pasiūlo sutvarkyti dokumentus dėl prarastų indėlių susigrąžinimo. Surašomi tam tikri dokumentai, paimamas užmokestis, o bankininku prisistatęs asmuo dingsta.
Kauno rajono policija dar kartą ragina gyventojus būti apdairius ir sulaukus nepažįstamų asmenų skambučių neskubėti pildyti jų prašymų. Gyventojai turėtų žinoti, kad policijos ir kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, niekada neprašo perduoti grynųjų pinigų, pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti kitų bankinių operacijų.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112.
Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato inf. 2013-03-04