Sėkmingai dirbančios įmonės prizas ir aukso medalis už daugiafunkcinį moterišką paltą – tokiais Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtais apdovanojimais pasipildė trikotažo įmonės „Garlita“ pasiekimų aruodas.
Su naujais laimėjimais įmonės vadovą Juozą Martikaitį pasveikinti atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir LR Seimo narys Antanas Nesteckis.
Įmonė išaugo sunkmečiu
„Garlita“ yra įmonė, kuria didžiuojamės jau daug metų. Ačiū už tai, kad esate socialiai atsakingo verslo atstovas, kuriate darbo vietas ir aktyviai dalyvaujate bendruomenės gyvenime“, – kalbėjo meras, spausdamas J. Martikaičio ranką.
Politikai domėjosi ne tik naujausiais bendrovės gaminiais, bet ir darbo sąlygomis, klausinėjo, kokie rūpesčiai slegia siuvėjas.
Šiandien būtų sunku rasti lietuvišką įmonę, kuri būtų tokia garsi pasaulyje, o Lietuvoje beveik neturėtų nišos. J. Martikaitis pasakojo, kad maždaug 95 proc. „Garlitos“ produkcijos iškeliauja į užsienį.
Pagirių kaime įsikūrusi įmonė gerai žinoma Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, drabužių kolekcijas pristato Paryžiaus mados savaitėse, o naujų gaminių serija domina kone viso pasaulio specialiųjų būrių, saugos tarnybų, NATO kariūnus.
Per krizę „Garlitos“ geografija išsiplėtė į Afriką ir arabų kraštus. Apie sumanių ir darbščių lietuvių įmonę rašė tokie įtakingi leidiniai kaip „The Economist“.
Prieš daugelį metų „Garlita“ pradėjo darbą turėdama tik dvi pasenusias gamybos mašinas, o dabar cechuose stovi moderniausia įranga, kainuojanti šimtus tūkstančių litų.
Įmonės plėtra, įrenginių, staklių pirkimas, naujų pastatų statyba – viskas vykdoma iš tų lėšų, kurias įmonė uždirba. „Geriau ne bankui atiduoti dalį pelno, o mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus“, – tikina J. Martikaitis.
Bendradarbiauja su mokslininkais
„Garlitos“ drabužiai – tarsi iš fantastinių pasakojimų. Tai megztiniai, atsparūs pjūviams, ugniai, drėgmei ir dėmėms, atbaidantys vabzdžius, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, bakterijų. Megztinius, prisotintus vitamino E ir maitinančius organizmą, renkasi povandeninių laivų komandos, nes tokiuose laivuose smarkiai ribojamas svoris.
Atbaidantys vabzdžius megztiniai buvo sukurti snaiperiams. Tokie drabužiai labai praverčia ir einant į mišką – nepuola nei erkės, nei uodai.
„Kai gauname užsakymą pagaminti kokį nors ypatingą drabužį, pirmiausia kreipiamės į mokslininkus. Vėliau tariamės su žaliavos gamintojais, ar jie sugebės įterpti į verpalus, pavyzdžiui, nanodalelių ir ar sugebės padaryti taip, kad audinys savybes išlaikytų net po 60 skalbimų“, – pasakojo J. Martikaitis.
Trūksta specialistų
Lietuvoje „Garlita“ parduoda labai mažai savo kuriamų drabužių ir prekiauja jais tik keliose nedidelėse parduotuvėse. Priežastis paprasta – prekybininkai pageidauja pigesnės produkcijos, o „Garlita“ nenori nuleisti aukštai iškeltos kokybės kartelės. „Nenorime gadinti gero vardo, gamindami pigiau, prastindami kokybę, taupydami žaliavas“, – teigė įmonės direktorius.
Viena opiausių problemų, su kuria susiduria bendrovė – specialistų paieška. Profesinės mokyklos parengia vis mažiau siuvėjų, todėl įmonės vadovams kartais tenka priimti net nemokančias siūti moteris ir jas apmokyti.
Meras V. Makūnas pastebėjo, kad Kauno rajono įmonėms reikalingus specialistus, tarp jų ir siuvėjas, galėtų rengti Vilkijos žemės ūkio mokykla.
V. Martikaitis apgailestavo, kad Lietuva neišmintingai panaudoja ES lėšas. „Per keletą metų Lietuvai buvo skirtas ne vienas milijardas. Kur naujos gamyklos, naujos darbo vietos? Visos lėšos nukeliavo mokymams arba nežinia kur“, – peikė ES paramos skirstymą verslininkas.
KRS inf. 2013-01-24