www.garliava.lt

Nedaug kolektyvų gali didžiuotis pelnę „Aukso paukštę“ – aukščiausią šalyje apdovanojimą mėgėjų  meno srityje. O štai Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ prisijaukino jau antrąją. Pirmoji „Aukso paukštė“ Garliavoje nutūpė 2013 m., o antroji atskrido šiemet.

Dovana jubiliejaus proga

Liaudiškų šokių grupę – keturis vyrus ir šešias moteris – choreografė Zita Vaškelienė subūrė Garliavos kultūros centre 2003 m. Po mėnesio – spalio 1 d. – šokėjams jau teko koncertuoti. Tai buvo kolektyvo krikštas, o minėta data tapo gimtadieniu. Pirmasis šokis, pateiktas publikos teismui, vadinosi „Pasodinom ąžuolą“ (Juozo Gudavičiaus choreografija), tad kolektyvas ir buvo pavadintas „Ąžuolo“ vardu. Šiuo metu jame šoka 36 žmonės – 18 porų, 5 jų – senbuviai, ištikimi kolektyvui 16-17 metų.

„Tai, kad aukščiausią apdovanojimą antrą kartą gauname jubiliejiniais veiklos metais, yra paprasčiausiais atsitiktinumas. Įvertinimas liudija – žengtas didelis žingsnis pirmyn. Net nepagalvojau apie tai, bet iš tiesų „Aukso paukštė“ yra pati didžiausia jubiliejinio gimtadienio dovana, paskatinimas, o kartu – ir įpareigojimas skleisti ir puoselėti liaudies meną“, – sakė kolektyvo vadovė.

Pasak Z. Vaškelienės, narių kaita kolektyve, nors ir nedidelė, bet yra. „Keičiasi žmonių gyvenimai, darbai, gyvenamosios vietos. Kolektyvas – gyvas organizmas, negali nesikeisti. Jei taip nutiktų, būtų sąstingis“, – samprotavo pašnekovė.

Pranašai savame krašte

„Ąžuolo“ šokėjai – aktyvūs Lietuvos dainų švenčių, Kauno rajono ir Kauno miesto renginių, festivalių dalyviai, mielai koncertuoja kituose miestuose ir rajonuose. Nuo 2005 m. kolektyvo iniciatyva Garliavoje kasmet rengiamas vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Atdarykim vartelius“, į kurį kviečiami draugai ir bendraminčiai.

Ąžuoliečiai – aktyvūs Garliavos bendruomenės nariai, stengiasi dalyvauti visuose renginiuose. „Tokia mūsų misija – puoselėti tautinį meną, o šalia to, atsiranda daugybė dalykų: festivaliai, konkursai, išvykos, kolektyvo susibėgimai: turime tradiciją – vasarą plaukiame baidarėmis, renkamės vis kitą, neišbandytą maršrutą, kartu švenčiame inkilų kėlimo šventę. Gyvenimas tiesiog kunkuliuoja ir mes tuo labai džiaugiamės“, – sakė Z. Vaškelienė.

Liaudiškų šokių grupė palaiko ryšius su lietuvių bendruomenėmis Seinuose ir Punske (Lenkija), šiemet ketina kartu švęsti Jonines. Jei konkursai, renginiai „apdovanoja“ jauduliu, viską atperka kelionės. „Ąžuolas“ tautiškumo „gilių“ pribarstė ne tik Lietuvoje, o veiklos 20-mečio proga ketina sau pasidovanoti kelionę – vykti į festivalį Indonezijoje.

„Padus kutenantys“ nutikimai

Z.Vaškelienė choreografinį darbą dirba jau 46 metus, per tą laiką būta gausybė renginių ir kiekvienas jų – vis kitoks, savotiškas, prieš kiekvieną jaudinamasi. „Bet dažniausiai prisimenu tuos, kuriuose kas nors vyko ne pagal nustatytą planą. Prisimenu, viename renginyje šokėjai sutriko ir sušoko dalį šokio ne į tą pusę: ne į žiūrovus, o į scenos gilumą, bet kai suprato klaidą, pasitaisė taip, kad niekas net nepastebėjo, – juokėsi kolektyvo vadovė. – Man beliko tik pagirti juos už profesionalumą“.

Tiek vadovei, tiek šokėjams ypač įsiminė 2007 metų Kauno rajono dainų ir šokių šventė, kai Kulautuvoje teko šokti per lietų ir šėlstant vėjui. „Tada buvau renginio režisierė, net beviltiškumas apėmė dėl tokios stichijos. Choristai dainavo „Palaimink, Dieve, mus“, iškėlė rankas, ir išties jis palaimino ant kiekvieno išpildamas po kibirą vandens iš dangaus“, – kvatojo prisiminusi pašnekovė.

Tokių, anot, Z. Vaškelienės, „padus kutenančių“ įvykių per jos karjerą pasitaikė ne vienas.

Veikla ir įvertinimai

Zita Vaškelienė 1978 m. baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą ir įgijo baletmeisterio-pedagogo specialybę, choreografijos specializaciją.

Be „Ąžuolo“, vadovauja 1982 m. pačios įkurtam Kauno miesto vaikų ir jaunimo šokio teatrui „Gijelė“ bei Garliavos kultūros centro vaikų liaudiškų šokių kolektyvui „Tauškutis“.

Z.Vaškelienė – daugelio Kauno miesto, rajono švenčių, sportinių, pramoginių renginių iniciatorė ir režisierė, 2005 m. respublikinės moksleivių šventės „Mes – laisvės vaikai“, 2014 m. dainų šventės „Čia – mano namai“ Šokių dienos vyriausioji baletmeisterė.

2010 m. išrinkta metų garliaviete. Už nuopelnus kultūros srityje 2009 m. apdovanota Kauno rajono savivaldybės trečio lygio garbės ženklu, 2012 m., 35-erių metų kūrybinės veiklos proga, – Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.

Pakaunė – rojaus sodas

Lietuvos nacionalinio kultūros centro 1999 m. įsteigtos „Aukso paukštės“ nominacijos kasmet įteikiamos geriausiems metų mėgėjų meno kolektyvams. Taip išryškina, atkreipia visuomenės dėmesį į ryškiausius mėgėjų meninės kūrybos, tradicijų puoselėjimo, atlikimo meno rezultatus, viešai pagerbia jų pasiekusiuosius. Pakaunė per šį laikotarpį tapo rojaus sodu, kuriame apsigyveno dešimt „Aukso paukščių“.

2001 m. nominacijoje „Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas“ apdovanota Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija „Vaidyba“ (režisierius Jonas Daraškevičius).

2002 m. nominacijoje „Geriausias vaikų folkloro ansamblis ir vadovas“ – Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vadovė Daiva Bradauskienė).

2002 m. nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ apdovanojimą pelnė tuometinio Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunimo tautinių šokių grupė „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė-Matušaitienė).

2007 m. nominacijoje „Geriausias liaudies instrumentų orkestras ir vadovas“ – Garliavos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras „Jiesia“ (vadovai: Valė Dervinienė ir Gintaras Vilčiauskas).

2008 m. nominacijoje „Geriausia liaudiška kapela ir vadovas“ – tuometinio Lietuvos žemės ūkio universiteto liaudiška kapela „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius).

2013 m. nominacijoje „Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas“ – Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ (vadovė Zita Vaškelienė).

2018 m.  nominacijoje „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“ – Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“ (vadovė Jolanta Balnytė).

2020 m. nominacijoje „Geriausias pučiamųjų instrumentų orkestras ir vadovas“ Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“ (vadovas Jonas Girnius).

2021 m. nominacijoje „Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas“ – Ežerėlio kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“ (vadovai Gintaras Vilčiauskas ir Darius Žilinskas).

2023 m. nominacijoje „Geriausia liaudiškų šokių grupė ir vadovas“ – Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ (vadovė Zita Vaškelienė).