Pradinukai ir abiturientai mokysis mišriu, o 5-11 klasių moksleiviai – nuotoliniu būdu. Toks sprendimas pirmadienį priimtas Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vadovų pasitarime.
„Turime įvairių mokyklų, tarp jų ir labai skaitlingų. Moksleivių testavimas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir laiko, kyla problemų dėl pavėžėjimo, saugaus maitinimo, todėl svarbu įvertinti kokiu keliu eisime“, – pradėjo diskusiją Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.
Meras Valerijus Makūnas tvirtino gaunantis daug mokinių tėvų laiškų, kuriuose skeptiškai vertinamos galimybės sugrąžinti vaikus į klases. Didžioji dalis 5-11 klasių moksleivių įsitikinę, kad sugrįžimas į klases, likus iki mokslo metų pabaigos mažiau nei dviem mėnesiams, netikslingas. Tokią informaciją merui pateikė Lietuvos moksleivių sąjungos Kauno mokinių savivaldos informavimo centro pirmininkė Eglė Tauraitė.
Apklausti Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vedėjai taip pat mano, kad 5-11 klasių moksleiviams šiuos mokslo metus reikėtų baigti nuotoliniu būdu.
Į klases jau sugrįžo daugiau kaip 90 proc. Kauno rajono pradinukų, tačiau ir čia situacija nevienareikšmė. Pasitarime dalyvavę mokyklų vadovai vardijo problemas, su kuriomis jie susiduria organizuodami ugdymo procesą ir pritarė spaudoje išsakytoms Šiaulių miesto mero Artūro Visocko mintims, kad testavimas žemesnių klasių mokinukams sukelia stresą, bet to, užtikrinti vaikų saugumą labai sudėtinga.
Moksleivių testavimuose turi dalyvauti medicinos įstaigų darbuotojai, kurių labai reikia ir sklandžiam vakcinavimui, be to, jie irgi suserga, o pakeisti nėra kam. Paskaičiuota, kad viena klasė gali būti patikrinta per vieną pamoką, o per dieną – ne daugiau kaip penkios pradinukų klasės. Todėl didelėse mokyklose, moksleivius tektų tikrinti penkias ar net šešias dienas.
Atsiranda ir daugiau sunkiai įgyvendinamų uždavinių.
Vienos didžiausių Kauno rajone Jonučių progimnazijos direktorė Audra Galvanauskienė pastebėjo, kad pamaitinti vaikus laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimų, beveik neįmanoma. Panašios problemos ir su saugiu pavėžėjimu. „Jei skirsime tiek laiko saugiam maitinimui ir testavimui, tai jo beveik neliks ugdymui“, – vardijo argumentus direktorė.
Kulautuvos pagrindinės mokyklos direktorė Jolita Velžienė pastebėjo, kad mokinių tėvai abejoja testavimo efektyvumu, be to, dalis jaučiasi diskriminuojami, nes vieni vaikai mokosi nuotoliniu, kiti kontaktiniu būdu, todėl kyla įtampų bendruomenėje.
„Ugdymo kokybė sugrąžinus vaikus į klases tikrai nepagerės. Vaikai kurį laiką labiau norės bendrauti, nei mokytis, sunkiau pripras prie drausmės. Manau, kad mokslo metus tikslinga baigti nuotoliniu būdu ir ruoštis rugsėjui“, – kalbėjo Domeikavos gimnazijos direktorius Dalius Vibrantis.
„Nereikia didinti įtampos, nes praradimų galime turėti gerokai daugiau, nei naudos“, – pritarė Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas.