Kauno miesto taryba priėmė sprendimą branginti darželius už tuos vaikus, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Tačiau tokiam siūlymui nepritarė opozicija. Vyriausybės atstovai tai pat mano, jog toks sprendimas gali sukelti diskriminacijos problemų, kurios gali persikelti į teismus.
Darželių kaina
Antradienį vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje taryba pritarė, jog nuo sausio 1 dienos keisis įkainiai už darželio paslaugas tiems, kurie nėra Kaune deklaravę gyvenamosios vietos. Darželis brangs ir tiems vaikams, kurių vienas tėvų gyvena ne Kaune.
Iki šiol Kauno mieste darželius lankančių vaikų tėveliai dalinai apmoka atžalų maitinimą ir ugdymą. Pastaroji dalis sudaro 0,58 Eur už vieną lankytą dieną, o daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms taikomos lengvatos mokestį sumažinant perpus ar išvis atleidžiant nuo jo. Pagal naująją tvarką nustatytas atlygio už ikimokyklinio ugdymo paslaugas dydis siekia 9,20 eurų už kiekvieną vaiko lankytą ar nelankytą, bet nepateisintą dieną. Jei abudu vaiko tėvai yra kauniečiai, bus taikoma 8,62 eurų lengvata. Taigi mokėtina suma kauniečiams išlieka nepakitusi – 0,58 Eur.
Tačiau jeigu vienas iš tėvų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kaune, lengvata bus perpus mažesnė – 4,31 eurų, o mokestis už ugdymo paslaugas kainuos 4,89 eurų. Jeigu abudu tėvai ne kauniečiai, kompensacijos netaikomos, tad viena diena darželyje atsieis 9,20 eurų.
Projekto tikslas
„Šiai dienai mes nekalbame apie miesto biudžeto papildymą, o kalba eina apie optimalių ir tinkamų ugdymo sąlygų Kauno miesto vaikams sudarymą. Tikslas nėra surinkti daugiau pinigų, o – patenkinti Kauno miesto gyventojų poreikius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė.
Ji nurodė, jog šiuo metu Kauno miesto darželius laiko beveik 900 vaikų, kurių abu tėvai gyvenamąją vietą yra deklaravę ne Kaune bei apie 4 tūkst. vaikų, kurių tik vienas tėvas yra oficialiai gyvenantis mieste, o kitas deklaruotas kitoje savivaldybėje. Anot J.Baltaduonytės, informacinė sistema sutvarkyta taip, jog miestas iš karto automatiškai mato, kurie tėvai yra deklaruoti Kaune, todėl į darželius papildomų gyvenamosios vietos deklaracijų pateikti nereikės.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja aiškino, jog nors tėvai su darželiais sutartis pasirašė visam laikui, kol jų vaikai lankys švietimo įstaigą, tačiau numatyta, jog mokesčio pakeitimai taikomi bus visiems, nepriklausomai nuo to, kada sutartis pasirašyta.
„Tai nėra pasirašymas atbuline data. Buvo numatyta, kad kainos ir kompensavimo tvarka gali keistis. Sutartis sudaryta dėl ugdymo sąlygų“, – aiškino J.Baltaduonytė.
Nors metai iš metų tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono ar kitų savivaldybių vaikai galėjo laisvai lankyti miesto darželius, tačiau tvarka pakeista būtent dabar, kai miestas siekia prisijungti dalį Kauno rajono. Kyla kalbos, jog taip siekiama padaryti spaudimą rajono gyventojams, tačiau, pasak J.Baltaduonytės, visada ateina laikas susitvarkyti, todėl darželių kaina nėra susijusi su rajono jungimo klausimu.
„Šiuo metu laisvų vietų yra keliuose darželiuose, tačiau tam tikrose teritorijose, kur kuriasi nauji gyventojai, plėtojasi teritorijos, yra didelis darželių poreikis ir susidaro eilės. Be pagrindo yra kalbama apie Kauno rajoną, nes mes kalbame apie miestą ir mūsų prioritetas užtikrinti ugdymo sąlygas Kaune gyvenantiems vaikams. Matome, kad mes tinkamai pasirūpinsime Kauno miesto gyventojais“, – pažymėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Tačiau kol kas nėra žinoma, kaip bus skaičiuojamas mokestis už darželį, jei tėvai oficialiai nėra išsiskyrę, tačiau kartu negyvena. Neatmetama, jog kils ir daugiau problemų bei situacijų, kuomet ne iš karto galima identifikuoti, ar tik vienas iš tėvų augina vaiką.
Siūlymui nepritarė
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlymui keisti darželių kompensavimo tvarkai vieningai nepritarė. Anot jų, taip įvedama daug neaiškumų, tačiau gyventojai kartu skatinami darbo vietoms rinktis ne Kauną, o kitas savivaldybes bei migruoti į Vilnių.
„Mūsų frakcija tokį sprendimą vertina neigiamai, nes jis galimai teikiamas siejant su Kauno rajono prijungimo klausimu. Jei toks sprendimas būtų teikiamas anksčiau, dar būtų galima sakyti, kad savivaldybė turi gerus ketinimus ir nori užtikrinti paslaugas, bet šiame kontekste neatrodo, jog svarbu tik vaikai. Mes manome, kad turime visiems Lietuvos vaikams užtikrinti švietimo paslaugą, tad šiuo atveju neturėtų būti ribų tarp savivaldybių“, – savo poziciją išsakė TS-LKD frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.
Anot opozicijos atstovų, jei bent vienas tėvas yra savo gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, jis jau, tikėtina, yra per pajamų mokestį padengęs vaiko darželio išlaidas.
Vadovavosi ne visais įstatymais
Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskritims Artūras Cechanavičius teigė, jog toks Kauno tarybos sprendimas gali atsidurti teismuose.
„Išnagrinėję šį sprendimo projektą pamatėme, kad jis buvo parengtas remiantis tik Lietuvos Respublikos Švietimo ir Savivaldos įstatymais. Tačiau 2013 metais turėjome panašią situaciją Vilniuje dėl mokesčio nustatymo. Administracinis teismas tuomet buvo pasisakęs, kad yra diskriminacija. Negaliu teigti, kad ir šiuo atveju bus diskriminuojami vaikai, bet neatmetame tokios galimybės. Todėl prašėme klausimą atidėti ir jį svarstyti per Vaikų teisių pagrindų įstatymą“, – sakė A.Cechanavičius.
Jis nurodė, kad dabar gali susidaryti įvairių situacijų, kai šeima gyvena ties rajono ir miesto riba, tačiau darželis rajone bus gerokai toliau nei miesto, todėl vaikams bus pablogintos sąlygos.
„Atrodo, kad miesto savivaldybė galvoja tik apie biudžetą, bet mes galvojame, jog šį klausimą reikėtų panagrinėti platesniu aspektu. Dabar mes davėme užklausą Vaikų teisių ir apsaugos bei lygių teisių kontrolieriams. Gavę visas išvadas spręsime, ar kreiptis į teismą ar ne“, – komentavo Vyriausybės atstovas Kauno regione.