Šiuolaikiniame pasaulyje daugėja viešųjų paslaugų, kurias teikti vienos savivaldybės rėmuose tampa sunku. Savivaldybių vadovai suvokia, kad veikti kartu yra žymiai efektyviau, todėl plėtojama partnerystė, apjungiami ištekliai. Apie tai ketvirtadienį buvo kalbama Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje.
„Žmonės dažnai net nežino, kur yra savivaldybių administracinės ribos, jiems svarbiausia – teikiamų paslaugų kokybė. Konkurencija tarp savivaldybių neturi prasmės, čia tinka bendradarbiavimo kelias, todėl Europoje niekam nekyla minčių prisijungti kažkokias teritorijas“, - kalbėjo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertas dr. Gediminas Česonis.
Jis papasakojo apie Tauragės apskrityje kuriamą vientisą funkcinę zoną, kuri apima visas keturias apskrities savivaldybes. Viena sričių, kurioje jau pasiekta apčiuopiamų rezultatų, yra regioninės viešojo transporto sistemos kūrimas. Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šilalės savivaldybės kuria naudojimosi viešuoju transportu paskatų sistemą, diegia bendrą bilietą, perka elektrinius autobusus, tariasi dėl atsiskaitymų.
„Užteko dviejų susitikimų, kad savivaldybių vadovai suprastų, kad tokia sistema naudinga visiems“, - pasakojo G. Česonis. Panašiu keliu mėgina žengti Klaipėdos, Vilniaus apskritys.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad su Kauno miesto atstovais dėl bendros transporto sistemos tariamas jau nuo 2015 metų, tačiau poslinkių nedaug, o Kauno miestui pareiškus norą prisijungti dalį rajono teritorijų, keleivių pavėžėjimo problema tik paaštrėjo.
„Ir Vyriausybės „Baltojoje knygoje“, ir naujajame Regionų plėtros įstatyme daug kalbama apie savivaldybių partnerystę, bendrą paslaugų teikimo sistemos kūrimą. Deja, Kauno miestas stato sienas. Tai bloga praktika“, - pastebėjo Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
„Kauno regione gyvena daugiau kaip 600 tūkstančių gyventojų, todėl viešojo transporto sistemos projektą, pasitelkus ekspertus, reikėtų įgyvendinti kuo greičiau“, - kalbėjo V. Makūnas.
Pasitarime dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Andrius Palionis sakė, kad nėra įgaliotas priimti tokį sprendimą, tam reikia miesto tarybos pritarimo.
G. Česonis pabrėžė, kad viešasis transportas yra ne ta sritis, kur reikia siekti pelno. „Ši paslauga atsiperka per socialinius, aplinkosaugos, kitus aspektus“, - kalbėjo ekspertas.
Jis tvirtino, kad labai svarbu gyventojus skatinti naudotis viešuoju transportu. Kai kuriuose Europos miestuose, pavyzdžiui Taline, jis nemokamas. Daug kur važiavimą viešuoju transportu apmoka darbdaviai. Plačiai taikomos lengvatos įvairioms amžiaus grupėms, ypač vaikams ir senjorams. Pavyzdžiui Kopenhagoje du vaikai ir suaugęs viešuoju transportu gali naudotis nemokamai.
Vokietijos, Šveicarijos, Danijos, Skandinavijos ir kitų šalių viešojo transporto politika siekia surasti efektyvią kombinaciją tarp skirtingų transporto priemonių ir inovatyvių technologijų, leidžiančią naudoti mažiau degalų, išnaudoti elektrinių transporto priemonių galimybes.