Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sumanymas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono kaimus sukėlė didžiulį pakaunės gyventojų pasipriešinimą. Dar negailestingiau tokį užmojį supliekė politologai, savivaldos ekspertai.
Džiną iš butelio paleido Kauno taryba, kai rugsėjo pradžioje kreipėsi į Vyriausybę siūlydama prijungti 13 arčiausiai miesto esančių rajono seniūnijų. Tokį užmojį V.Matijošaitis tąkart motyvavo noru išspręsti rajono gyventojams kylančias ekonomines ir socialines problemas.
Dokumente siūloma surengti Kauno rajono gyventojų apklausą ir išsiaiškinti, kur jie nori gyventi. Bet tokią apklausą numatančiuose teisės aktuose slypi spąstai, kurių pasekmės gali būti tiesiog tragiškos.
Yra dar vienos pinklės: Kauno rajono prijungimo entuziastai žmonėms aiškina, neva bus rengiamas referendumas, nors referendumas ir apklausa skiriasi kaip ugnis ir vanduo.
Nors tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad dalies Kauno rajono teritorijos atskyrimo įstatymas neatsiras šios kadencijos Seimo narių darbotvarkėje, siūloma procedūra dar nenumarinta.
Prieš susitikimą su Karmėlavos seniūnijos gyventojais V.Pranckietis juokavo, kad rajono taryba galėtų paskelbti pasiūlymą prijungti prie rajono porą miesto seniūnijų.
Užtektų ir nedaug balsų
Gyventojų apklausą turėtų rengti Vidaus reikalų ministerija (VRM), gavusi iš Vyriausybės miesto savivaldybės pateiktą siūlymą ir išklausiusi rajono valdžios poziciją.
„Jei apklausa įvyksta ir nėra nustatoma pažeidimų, Vidaus reikalų ministerija parengia Vyriausybės nutarimo ir įstatymo dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo projektus, suderina juos su suinteresuotomis institucijomis ir kartu su savivaldybės pateiktais dokumentais bei vietos gyventojų apklausos rezultatais teikia Vyriausybei“, – tolesnes procedūras aiškino vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.
Tuomet klausimą svarstytų Vyriausybė, kuri gali teikti įstatymo projektą Seimui. Jis ir priimtų sprendimą dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo.
Apklausa laikoma neįvykusia, jei nė vienas gyventojas nepareiškė nuomonės ar nustatoma rimtų apklausos pažeidimų. Bet nėra nustatyta reikalavimo, kokia procentinė gyventojų dalis turi dalyvauti apklausoje.
„Gyventojų apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio ir teisiškai neįpareigoja Seimo, tačiau apklausoje pareikšta gyventojų nuomonė bus vertinama priimant sprendimą“, – teigė VRM atstovė.
Žmonės – ne bulvių maišai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis mano, kad pasverti gyventojų nuomonę nėra taip paprasta.
„Ką reikėtų apklausti – viso Kauno rajono ar tik prijungiamų seniūnijų gyventojus? O gal reikia atsiklausti ir kauniečių, ar jie nori didesnio miesto?“ – svarstė politologas. Pasak jo, žmonės puikiai žino, kad dabar gyvenimas Kauno rajone tikrai pigesnis.
„Tokia reforma yra daug sudėtingesnis procesas nei ūkinių reikalų sprendimas. Žmonės – ne bulvių maišai, kuriuos galima jėga paimti ir perkelti į kitą vietą“, – kalbėjo L.Bielinis.
Kauno mero V.Matijošaičio sumanymą jis pavadino avantiūra arba savotišku nesusipratimu, kuris netrukus bus užmirštas.
„Bandymai jėga stumti projektą, padėsiantį užimti nusižiūrėtas valdas, gali sukelti sunkumų tiek pačiam Kauno merui, tiek su juo bendradarbiaujantiems valstiečiams, kurie jau ruošiasi būsimiems Seimo rinkimams“, – kalbėjo L.Bielinis.
Vieno noro neužtenka
„Projektas parengtas visiškai neatlikus namų darbų – situacijos analizės, galimybių studijos, neįvertinus galimų scenarijų“, – pabrėžė kitas VDU profesorius politologas Algis Krupavičius.
Pasak jo, šis projektas apima 3-4 interesų grupes. Kol kas savo poziciją viešai išsakė tik Kauno miesto savivaldybė. A.Krupavičiui nekyla abejonių, kad visų kitų interesų grupių nuomonė bus priešinga.
Politologas rėmėsi 2018 metais VDU sociologų atliktu tyrimu, kurio metu Kauno rajono gyventojų buvo klausiama apie galimybę prisijungti prie miesto. Tada net 68 proc. apklausos dalyvių be išlygų išreiškė norą likti rajono gyventojais.
„Žmonių nuomonė keičiasi labai lėtai, reikia daugybės diskusijų ir informacinių kampanijų“, – sakė A.Krupavičius. Jis tikisi, jog VRM vadovybė paskelbs, kad rengti Kauno rajono gyventojų apklausos išvis netikslinga.
„Kaunas procedūrą pradėjo visai ne iš to galo“, – įsitikinęs VDU profesorius.
Panoro vertingiausių valdų
„Grobti kitų savivaldybių teritorijas, naikinti jų savivaldą, kai pačiame Kaune yra gausybė dykrų, yra visiškai nepriimtina“, – tvirtino savivaldos ekspertas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys.
Pasak profesoriaus, V.Matijošaitis nusitaikė į vertingiausias rajono valdas, kuriose sutelktas aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas ir gyvena apie 70 tūkst. žmonių.
Atplėšus šias teritorijas nuo Kauno rajono labiausiai nukentėtų likę 30 tūkst. žmonių, kurie įsikūrę gerokai išsibarsčiusiuose kaimuose. O apipjaustytos savivaldybės pakraščiuose susiformuotų riestainis su skyle.
Šie gyventojai prarastų teisę nemokamai naudotis Garliavos sporto ir kultūros centru, Raudondvario dvaru, Mastaičių baseinu. Negana to, sugriūtų daugelį metų kurtas mokyklų tinklas, o mokesčių surinkimas į Kauno rajono savivaldybės biudžetą drastiškai sumažėtų.
„Kažkas nori pasiimti grietinėlę, o problemas ir išlaidas, kurių neišvengiamai bus, jie numes kaimyninėms savivaldybėms ir centrinei valdžiai“, – kalbėjo G.Merkys.
Ekspertas priminė, kad vadinamosios žiedinės Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybės jau daugybę metų pirmauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamuose reitinguose.
G.Merkys melu pavadino teiginius, neva žiedinės savivaldybės yra sovietinis palikimas, nes tokio tipo savivaldybių pilna ir Vakarų Europoje.
Įžvelgė naudingų pasekmių
Sociologo manymu, Kauno miesto valdžia labai nedemokratiškai pradėjo procedūrą ir žmonės, bendruomenės buvo smarkiai išgąsdinti.
„Kaune veikia turkmėniškas-tadžikiškas viešojo valdymo modelis, nes tarybos nariai nedvejodami kilnoja rankas, opozicija nugalinta. Aiškiai matome: Konstitucijos veikimas Kaune fragmentuotas, vykdoma tik siauroms interesų grupėms tarnaujanti grobuoniška urbanistinė plėtra, o demokratinė savivalda išmontuojama.
Galbūt Vidaus reikalų ministerija pradės tą beprotybę, gyventojų apklausas, kitas procedūras. Net neabejoju, kad kiekvienas vėlesnis žingsnis bus skundžiamas administraciniam ar net Konstituciniam teismui“, – kalbėjo G.Merkys.
Tiesa, savivaldos ekspertas kilusiose diskusijose įžvelgė ir vieną naudingą momentą: „Brutalia, nedemokratiška forma vis dėlto atkreiptas dėmesys, kad administracinis suskirstymas Lietuvoje yra visiškai sujauktas.“
Antai vos 4500 gyventojų turintis ir akyse klestintis Birštonas renka merą, tarybą, turi savo biudžetą, tikrą savivaldą, o Šilainių ar Dainavos seniūnijose gyvena po 50 tūkst. kauniečių, tačiau jiems atstovauja tik seniūnas.
Kaimyninėje Lenkijoje veikia 2 pakopų, o Vokietijoje – net 3 pakopų savivalda ir administracinis suskirstymas.
Lietuva ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją. Atsiranda prievolė turėti realią ir kokybišką savivaldą. Lietuvos sąlygomis 18-20 tūkst. kompaktiškai gyvenančių žmonių privalo turėti vietos savivaldą, didmiesčiuose turi atsirasti mažosios vidinės savivaldybės.
„Atrodo, kad būsima nauja Vyriausybė ir būsimas naujas Seimas nebegalės ignoruoti vietos savivaldos tobulinimo klausimų. Turėkime kantrybės ir vilties, kad vidaus teritorijų pertvarka bus daroma ne chaotiškai, o visos šalies mastu ir demokratiškai“, – sakė G.Merkys.
Parašus įteiks Vidaus reikalų ministerijai
Eglė Juozapavičienė Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė - „Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta nedemokratiška apklausa, todėl bendruomenės nusprendė rinkti parašus ir ragina Vyriausybę stabdyti Kauno rajono išdraskymo procedūrą.
Kauno rajono padalijimo iniciatoriai tvirtina, neva vyks referendumas, bet tai – melas. Apklausoje net nenumatyta mažiausia respondentų skaičiaus norma, jos metodika neaiški, todėl kyla reali grėsmė, kad saujelė gyventojų gali nuspręsti 100 tūkstančių žmonių likimą.
Planuojama apklausti tik prijungiamų teritorijų gyventojus. O kas laukia likusių 12 pakraščio seniūnijų? Juk ten gyvenančių žmonių padėtis neišvengiamai pablogėtų, atsirastų daugiau socialinės atskirties.
Raginu politikus nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų tokioms beprasmėms apklausoms.“
Turi atsispindėti reali bendruomenės nuomonė
Vytautas Sinkevičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius - „Konstitucinis teismas grupės Seimo narių prašymu dar 2001 metais svarstė klausimus, susijusius su savivaldybių administracinių ribų pakeitimu, ir paskelbė sprendimą.
Po šio sprendimo nėra pagrindo teigti, kad tokia apklausa prieštarautų Konstitucijai ar kitiems teisėms aktams.
Tačiau apklausa turi būti rengiama taip, kad atspindėtų realią bendruomenių nuomonę. Jeigu nebus laikomasi šios nuostatos, atsiras pagrindas ginčyti rengiamus įstatymo projektus.“