Kauno miestas, siekdamas pritraukti daugiau lėšų į biudžetą iš miesto teikiamomis paslaugomis besinaudojančių gyventojų, praėjusią savaitę pareiškė, kad nori prisijungti 13 rajono seniūnijų.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad sprendimai yra skaldantys ir skuboti.
Kaip tuomet teigė mero Visvaldo Matijošaičio atstovas spaudai Tomas Grigalevičius – savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti gyventojų apklausą.
Savo ruožtu Kauno rajone gyvenantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad šis klausimas ne naujas – apie jį kalbama jai keletą metų, o gyventojų nuomonė jam yra gerai žinoma.
„Aš žinau gyventojų nuomonę. Jau prieš du ar tris metus buvo tokia nevieša diskusija, dabar ji tapo viešesnė, bet kiek kalbame su žmonėmis visose gyvenvietėse, tikrai aš jų ten daug apvažiavęs, tai žmonės vienareikšmiškai pasisako. Žmonės bijo, didesnių mokesčių, bijo kažkokių papildomų apribojimų“, – apie Kauno rajono žmonių nuotaikas kalbėjo V. Pranckietis.
Anot Seimo pirmininko, skubotų sprendimų šiuo klausimų daryti negalima, o viską spręsti turėtų vietos. Gyventojai, ir tik jų pareikšta nuomonė turi būti ar nebūti tuo žingsniu prijungiant rajoną prie miesto savivaldybės.
„Kol žmonės nebalsuos už tokį sprendimą, tai tas sujungimas ir nebus įmanomas“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas sakė, kad ir pats yra pareiškęs nuomonę šiuo klausimu, tiesa, tai buvo ganėtinai seniai, o gyventojai turėjo kategorišką nuomonę šiuo klausimų.
„Apklausa buvo atlikta gal 1999 metais kas turėtų būti kur, o tada buvo pasisakyta ne, kad nesijungiame prie miesto. Normalu, kad tos diskusijos vyksta, nes iš kitos pusės yra problemų, sandūra autobusų – vieni gali važinėti rajone, kiti mieste. Vieningas bilietas nelabai gali veikti. Man atrodo, kad tuos klausimus reikėtų spręsti, ekonominius, problematinius, tokius kaip darželiai, mokyklos. Tuomet turbūt nekiltų tokie klausimai ar reikia suvienyti teritorijas“, – prisiminė Kauno rajone oficialiai gyvenantis V. Pranckietis.
LRT.lt primena, kad siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.
Tarybai apsisprendus, dėl teritorijų prijungimo taip pat bus konsultuojamasi su Kauno rajono savivaldybe, Vyriausybe.
Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.
Pabrėžiama, kad siūlomų prijungti vietovių tipai nesikeistų, tik jie taptų Kauno miesto dalimis. Žadama, kad nesikeistų ir mokesčių dydis.
Mero V. Matijošaičio teigimu, šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas, t. y. rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas.
„Tačiau šie kauniečiai ten, kur gyvena, negauna tokių kokybiškų paslaugų, kokias gauna mieste gyvenantys žmonės. Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis. Todėl inicijuojame mini referendumą, per kurį žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – BNS perduotame komentare akcentavo V. Matijošaitis.
Sprendimo projekte pažymima, kad prijungti siūlomos teritorijos yra tankiai apgyvendintos, ekonomiškai ir socialiai susijusios su miestu, turi bendrus kelius su Kaunu.