Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyvą kreiptis į Vyriausybę, prašant inicijuoti kaimyninėje savivaldybėje gyventojų apklausą, aiškinantis, ar jie nenorėtų tapti miesto gyventojais (miestui prisijungus dalį kaimyninių teritorijų), rajonas atremia konkrečiais argumentais. Jei jau Kaune taip gera gyventi, kodėl nemažai miesto gyventojų iš jo keliasi į Kauno rajono savivaldybės teritoriją, statosi namus, gimdo vaikus ir sparčiai didina gyventojų skaičių rajone.
„Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių – rugsėjo 9 d. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų. Apie V. Matijošaičio ketinimus pirmą kartą viešai išgirdome šių metų gegužės 22 d. Birštone vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje. Tada Kauno miesto meras kitiems regiono vadovams pareiškė, kad turi slaptą mintį – prisijungti Kauno rajoną. Nors savivaldybių ribas Vyriausybės teikimu gali keisti tik Seimas ir tik pritarus gyventojams, V. Matijošaitis tada tvirtino, kad „tą valią galima nupirkti“, – teigia Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajono savivaldybės administracijos įsitikinimu, diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, pasitelkus tarptautinius ekspertus, atlikus išsamią mokslinę studiją ir pasitarus su gyventojais. Koks savivaldos modelis Lietuvai labiausiai tinka, reikia aiškintis visiems kartu.
Tačiau rajono savivaldybėje susipažinus su V. Matijošaičio viešojoje erdvėje pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį? Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių. Iš klausimų, kylančių dėl miesto, švelniai tariant, keistokos iniciatyvos, yra ir tokių: kodėl užsimota mechaniškai nurėžti skaitlingiausias Kauno rajono gyvenvietes? Ką teks daryti apnuogintiems savivaldybės pakraščiams?
„Jei, anot V. Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, tai kodėl tada Kauno mieste gyventojų mažėja, o į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos? Ar šis planas nėra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti, kaip neva auga investicijos?“, – pažymima pranešime, primenant, jog prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai. Tačiau teigti, kad per tą laiką ženkliai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas, nėra jokio pagrindo.
„Kažkodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui, į Palemoną, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atnaujiname paveldą, gatves, atidarėme mokyklas.
Labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai. Remiantis tokia logika, Kačerginės dviračių take reikėtų įrengti užkardą, nes juo mėgsta minti ne tik kauniečiai, bet ir iškylautojai iš kitų Lietuvos vietų. Bet mes atvirkščiai, džiaugiamės, kad kauniečiai lankosi Raudondvaryje vykstančiuose renginiuose, pramogauja Kačerginėje ar Kulautuvoje, kad naudojasi dviračių takais, vandenlenčių parkais, kad dirba Kauno rajono teritorijoje įsikūrusiose įmonėse. Juk visur – ta pati Lietuva, tie patys mūsų žmonės, tik per pastaruosius metus tapę gerokai judresni, mobilesni, šiuolaikiškesni: vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai. Gyvename demokratinėje valstybėje, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Savivalda – atviras organizmas, o ne uždara kunigaikštystė, kur yra „mano žmonės“ ir yra kiti, svetimi, su kitokiomis, mažesnėmis teisėmis“, – pabrėžia Kauno rajono meras V. Makūnas.
Anot jo, rajone kyla abejonių, girdint miesto teiginius, kad mokesčiai gyventojams, „prisijungusiems prie miesto“, liks tokie patys, kaip dabar, gyvenant rajone. Bet anksčiau prie Kauno prijungtų teritorijų gyventojų patirtis rodo, jog taip nebus. Kad nebūtų klaidinami, gyventojai apie mokesčius gali sužinoti Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Oficialūs duomenys liudija, kad nekilnojamojo turto mokestis Kauno mieste sudaro 1 proc., o Kauno rajone 0,3 proc. Verslo liudijimų kaina Kauno rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, kai Kauno mieste ji siekia iki 520 eurų.
Kauno rajono atstovų nuomone, savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras. Ir prieš imantis administracinių pertvarkymų, pirmiausia privalu galvoti, kaip pasikeis žmonių gyvenimas. Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, meno saviveiklos kolektyvai. Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam? Mechaniškas skaitlingiausių kaimiškų teritorijų prijungimas prie miesto, palikus apnuogintus pakraščius, gali turėti pražūtingų pasekmių visai Kauno rajono bendruomenei.
„Pagal verslo logiką, Piliuonos ir Čekiškės gimnazijas reikėtų uždaryti, bet Kauno rajono savivaldybė jas rekonstravo ir modernizavo, nes mes suprantame, kad nedidelis miestelis be geros mokyklos, laisvalaikio salės, vaikų darželio, medicinos punkto bus pasmerktas merdėti.
Kauno rajono savivaldybė ne kartą siūlė opias transporto problemas spręsti viso regiono mastu įdiegiant elektroninį bilietą. Apie tai kalba ir Vyriausybės, Seimo atstovai. Lygiai taip pat, draugiškai pasitardami, galime spręsti bendros infrastruktūros, vaikų darželių, kitų paslaugų teikimo klausimus. Niekas mums tai netrukdo daryti, tik reikia noro ir politinės valios“, – sako Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie būtinybę stiprinti savivaldą, mažinti regionų atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir provincijos ne kartą kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda, siūlantis šalia prezidento institucijos įsteigti Regionų forumą.
Panevėžiuko bendruomenė Kaunui: šalin rankas nuo Kauno rajono!
Pirmojo po vasaros atostogų Kauno miesto posėdžio dalyvius antradienio rytą pasitiko piketuotojai. Grupė Kauno rajono gyventojų savo bendruomenių vardu protestuoja prieš viešai posėdžio išvakarėse pareikštą Kauno mero iniciatyvą prisijungti prie miesto dalį rajono savivaldybės teritorijos. Rajono gyventojai posėdžiaujančiai miesto tarybai perduos kreipimąsi atsisakyti šios iniciatyvos. Kreipimąsi pasirašo ir kai kurie miesto gyventojai.
Taikūs piketuotojai savo protestą reiškia plakatais "Mes jau pasirinkom, kur mums gyventi. Geriausiai – Kauno rajone!", "Kauno rajonas – aukso kasykla Kaunui? Ne!", "Kaunieti, o tu mokėsi už Matijošaičio pažadus?".
Piketuojantys rajono gyventojai žurnalistams pabrėžė, kad taip teritorijų perdalijimas neturėtų būti sprendžiamas, ir demokratija nekvepia ten, kur kažkas nusprendžia pasididinti žemės sklypus svetimos savivaldybės sąskaita.