Kolega iš kito skyriaus, naujas kaimynas, „maks‘ės“ pardavėja ar, neduok dangau, nuteistieji... Žmonės, kurių, galima sakyti, net nepažįstate, tačiau jie jums... tiesiog nepatinka ir baigta. Jūs niekada nebendravote akis į akį, nieko vienas apie kitą nežinote, bet ir nenorite žinoti. Vis dėlto vieną dieną jūs ir jūsų nemėgstamas žmogus atsiduriate tame pačiame susibūrime, toje pačioje patalpoje ir dar esate priverstas juos kažko išmokyti !!!
Niekada dar nebuvau taip susimąsčiusi ir anksčiau nesupratau, kokie esame skirtingi ir kaip kiekvienam mūsų sėkmė skirtingai reiškia. Vieniems sėkmė – solidi alga, tretiems – ramybė sieloje, dar kitiems – suprasti ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, o dar kitiems - gyventi laisvėje ar laisvoje Lietuvoje... Nuo mūsų pačių požiūrio, veiksmų, patirties priklauso, kokį gyvenimą mes kuriame: laimingą, piktą, nuviliantį, įdomų, nuobodų, suvaržytą, beprasmį ar sėkmingą. O kokį gyvenimą galima gyventi, kurti terpėje, kurioje, rodos, nėra šansų išlikti žmogumi, tai yra Pataisos namuose? Bet jei tavo sėkmė yra prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už padarytas klaidas ir suvokti, kad niekingas gyvenimo būdas veda NIEKUR link, galima drąsiai teigti, kad ir čia galima tobulėti ir nelikti prie to pirmykščio žmogaus, kuriam negalioja įstatymai. Yra daug nuomonių, kad šioje įstaigoje kalinčių žmonių neverta traukti į dienos šviesą, nėra reikalo pastebėti jų pozityvaus elgesio, besikeičiančio į gerąją pusę, darbų, bet smerkti ir teisti visada lengviau nei pabandyti suprasti. Juk reikia kažkokio starto, pradžios ir geriems darbams. Reikia pabandyti, nors neįmanoma visuose gyvenimo aspektuose įvesti šimtaprocentinės kontrolės, tad reikia mokytis ištverti apatiškumą, nežinomybę, smerkimą kažkaip...
Nerijus Moncevičius – tas žmogus, kuris suvokė, kad už padarytas klaidas reikia mokėti labai brangiai ir rado veiklą, kuri neštų visuomenei naudą, o pačiam leistų nepalūžti ir padėtų integruotis į visuomenę. Pradėjo piešti paprastu juodu tušinuku, jo darbų atlikimo technika unikali tuo, jog tušinuku piešiantys žmonės vos keli pasaulyje. Taigi gimus keliems darbams, sulaukus kitų žmonių susidomėjimo, įvyko pirmoji paroda, vėliau antroji ir taip iki dabar. Su autoriaus darbais susipažinti turėjo galimybę marijampoliečiai, Druskininkų, Elektrėnų, Birštono, Kauno gyventojai, 2018 m. kovo mėnesį paroda veikė Lietuvos Signataro Jono Basanavičiaus gimtinėje. O parodoje, kuri vyko 2017 metų rugsėjo mėnesį Druskininkuose, lankėsi ir lietuviškasis Šerlokas Homsas – prof. Liudas Mažylis. Profesorius džiaugėsi šia paroda – netradicinis būdas paminėti Lietuvos 100-metį. Šiandien Nerijaus Moncevičiaus juodu tušinuku piešti portretai eksponuojami Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Parodos kuratorė Virginija Mikšaitė