Atsisveikinant su Lietuvos muzikos patriarchu Juozu Naujaliu 1934 m. kompozitorius Stasys Šimkus pasakė: “...kas pavartys Lietuvos muzikos darbų lapus, kad ir po šimto ir po kito metų, jį tinkamai paminės ir pagerbs. Neužmiršta Lietuva Donelaičio, Kudirkos ir kitų, nepamirš ir Naujalio“.
Kauno rajono viešojoje bibliotekoje įvykęs minėjimas –koncertas, skirtas Juozo Naujalio 150-sioms gimimo metinėms, sukvietė gausią Kauno rajono bendruomenę.
Juozas Naujalis lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų. LR Seimas paskelbė 2019-uosius Juozo Naujalio metais.
Padėti suprasti ir pajausti Juozo Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaką Lietuvos muzikai, tautinei savimonei, patriotinių jausmų ugdymui mums padėjo muzikologas Viktoras Gerulaitis, Garliavos choras vadovaujamas Ramunės Navickienės, bei Domeikavos choras „Versmė“ vadovaujamas Rasos Endriukaitienės.
Muzikologo V. Gerulaičio pateiktoje J. Naujalio gyvenimo istorijoje galėjome pajausti tuometinę muzikinę aplinką ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, draugystę su poetu Maironiu, įkurto pirmojo Lietuvos choro kelionę Nemunu dainuojant lietuviškas dainas, kai jos buvo draudžiamos, pirmojo lietuviško knygyno atidarymą ir kitus muzikos patriarcho nuveiktus darbus. Kompozitoriaus sukurtą chorinę muziką-jos liūdnumą, lygų ritmą pajutome chorams atliekant dainas: “Ko liūdi putinėli“, „Už Raseinių ant Dubysos“, „Marijos vardas“. Renginio kulminaciją lydėjo giesmė „Malda už Tėvynę“ ir sukurti pagal Maironio žodžius sukurta „Lietuva brangi”.
Minėjimo-koncerto perteiktą emociją galima palyginti su paties Juozo Naujalio paliktais žodžiais “...čia kiekvieno mūsų lieka tiek, kiek savyje turėjome Tavęs ...Lietuva brangi“.
