Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paminėjome dvi datas. Tai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei Kauno rajono 55 metų sukaktį.
Ilgai istorijos vingiuose mūsų tėvai ir protėviai neturėjo žodžio laisvės. Dėl to, kad šiandien galime didžiuotis kuriamu rašytiniu paveldu, žymiais savo krašto rašytojais, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena svarbi ir minima.
Apie Kauno rajono kraštą, jo istoriją įvairiais laikotarpiais ir žmones per 55 metus išleista ne viena puiki knyga, gausybė spalvingų lankstinukų, žemėlapių, skrajučių. Prie Spaudos draudimo laikotarpio ir Kauno rajono kultūros istorijos įamžinimo prisidėjo ir viešoji biblioteka, išleidusi enciklopedinį žinyną “Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone”. Kitas reikšmingas krašto kultūrai leidinys yra bibliografijos rodyklė “Robertas Keturakis”.
Su šiais ir kitais leidiniais buvo galima susipažinti renginio metu veikusioje parodoje „Kauno rajono kraštas rašytiniuose šaltiniuose“, kuri parengta iš viešosios bibliotekos ir kraštotyrininko A.Vaičiaus fondų.
Šventinę nuotaiką sukūrė Garliavos meno mokyklos moksleivių muzikos ansamblis, vadovaujamas mokytojos I. Budnikienės. Susirinkusiuosius su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras V.Makūnas.
Pirmasis pranešimas „Kur surasi kraštą tu gražesnį“, kurį pateikė garbės kraštotyrininkas A.Vaičius, buvo skirtas Kauno rajono susikūrimo istorijai. Dar kartą prisiminėme, kad
1950 m. birželio 20 d. buvusioje Kauno apskrityje buvo sudaryti trys rajonai. Tai Vilijampolės, Vilkijos ir Panemunės. 1955 m. liepos 1 d. Vilijampolės ir Panemunės rajonai buvo sujungti į vieną, o naujai suformuotas rajonas buvo pavadintas Kauno rajonu.
1988 m. birželio 3 d. Vilniuje susikūrusios Sąjūdžio iniciatyvinės grupės judėjimas savo tautiškomis idėjomis apjuosė visą Lietuvą. Ne išimtis ir Kauno rajonas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras L.Milčius ne tik kalbėjo, bet ir pristatė vaizdinę medžiagą apie ne taip senus Sąjūdžio Kauno rajone susikūrimo istorinius momentus. Jo pranešimas vadinosi “Sąjūdis pakaunėje”.
Garliava – pati didžiausia Kauno rajono gyvenvietė. Jau Atgimimo pradžioje čia susikūrė ypač stipri ir įtakinga Sąjūdžio rėmimo grupė.
Apie tai, pranešimu “Sąjūdis Garliavoje” papasakojo istorijos mokytojas, Garliavos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės vadovas R.Gudaitis.
Kauno rajonas turtingas ne tik gamtos, kultūros, istorijos paveldo objektais, bet ir darbščiais, kūrybingais, mylinčiais savo kraštą žmonėmis. Visose Kauno rajono seniūnijose yra šviesuolių, kurie savo dvasios dosnumu, didžiais bei kilniais darbais puošia ir gražina mūsų kraštą ir, kurie yra tikras pavyzdys savo bendruomenėms. Apie jau 15 metų veikiančią literatų svetainę „Polėkis“ papasakojo Rokų kultūros centro direktorė ir vadovė D.Paršelienė. Literatų ir poetų eiles skaitė aktorius, režisierius D.Armanavičius.
Renginio pabaigoje buvo pristatytas nuotaikingas režisieriaus T.Tamošaičio dokumentinis filmas „Kelionė po Kauno apylinkes“. Tai pasakojimas apie Kauno rajono kraštą – įdomų ir savitą žemės lopinėlį, turintį savo istoriją, savas upes, piliakalnius, kraštovaizdžius, savo dainas, muziką ir didelį unikalų kultūrinį palikimą.
“Tai mano Gimtinės erdvė. Įlipęs uosio viršūnėn, kai lengva ūkana užklotoje lygumoje galėdavau įžvelgti Alšėnų stogus, Jiesios pakrante nutįsusį Ražiškių kaimą, Ilgakiemio sodus, Pajiesio ganyklas, Pakuonio kapinių išlakius klevus, Šniūrgirės beržyną, senosios Rumšiškių girios šešėlį – Dubravos mišką…Galėdavau lengvai parodyti, kurioje pusėje vingiuoja Vyčius, kur prasideda ir įpuola į pievas kertančius griovius ir duburius Maišys…..Čia mes užaugome…”
Taip apie mūsų kraštą rašė vienas žymiausių Kauno rajono poetų R.Keturakis.
Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliografė V.Tamašauskienė