Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) visoje Lietuvoje sparčiai auga. Vasario 8 d. duomenimis, gripo epidemiją paskelbė 16 savivaldybių: Alytaus, Visagino, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos miestų ir Alytaus, Druskininkų, Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Telšių, Kretingos, Varėnos ir Švenčionių rajonai. 2016- 02-10 gripo epidemija paskelbta ir Kauno rajone.
Penktą šių metų savaitę (vasario 1– 7 d.) sergamumo rodiklis buvo 140,08 atvejo 10 tūkst. gyventojų (pernai tuo pačiu metu– 92,1).
Gripas – tai epidemiškai plintanti virusinė liga, galinti apimti net kelis kontinentus. Jai būdinga ūminė eiga. Infekcijos šaltinis – sergantieji gripu. Gripo virusai plinta oru, todėl apsisaugoti labai sunku. Aplink kosintį ir čiaudintį ligonį iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, užkrėstų virusais, susidaro aerozolis, kuris ore gali išsilaikyti iki pusės valandos.
Gripo inkubacinis (slaptasis) periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, kartais – ilgiau. Ligai prasidėjus sergantįjį ima krėsti šaltis, temperatūra staiga pakyla iki 39–40 laipsnių, prastėja savijauta, skauda galvą, laužo visą kūną, ypač kaulus, sąnarius, skauda akis, atsiranda jautrumas šviesai, bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas. Galvos skausmai labai stiprūs. Labiau skauda kaktos ir antakių sritis, smilkinius ir akiduobes. Burnoje jaučiamas blogas skonis, užgula nosį, 2–3 ligos dieną prasideda sloga, kosulys, užkimsta balsas, dingsta apetitas. Temperatūra 1–2 ligos dieną būna didžiausia, vėliau, per 5–7 dienas, nukrinta. Bendras silpnumas ir vangumas išlieka ir temperatūrai sumažėjus, vėliau pamažu praeina.
Gripas gali sukelti komplikacijas – plaučių, nosies ertmių, ausų uždegimą, kartais – encefalitą, meningitą.
Žinoma, organizmas gali pats įveikti ligą, tačiau tokių sveikų žmonių, kurių imuninė sistema veikia puikiai, yra nedaug. Dabartinis intensyvus gyvenimas, kasdieniai stresai, judėjimo stoka, netikęs mitybos režimas, poilsio trūkumas, didelis darbo krūvis, nervinė įtampa mažina organizmo atsparumą.
Pajutę pirmuosius ligos simptomus, daugelis puola gydytis bet kokiais vaistais. Tačiau tai tik sumažina ligos simptomus, bet nepašalina jos priežasties. Temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Jai pakilus, greičiau žūsta virusai, bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Dirbtinai mažindami temperatūrą ne tik susilpniname organizmo apsaugines jėgas, bet ir padedame ligai įsigalėti.
Dar didesnė klaida – gripą gydyti antibakteriniais preparatais. Profilaktinis antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių ligų. Dar daugiau – išsivysto atsparios bakterijų formos, ir kaskart susirgus tenka vartoti vis stipresnius vaistus.
Kasdienės priemonės, galinčios padėti apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų ir gripo:
Dažnai plaukite rankas (neskubėkite, tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių).
Stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Venkite liesti rankomis akis, nosį ar burną.
Venkite kontakto su sergančiaisiais ir masinių žmonių susibūrimo vietų.
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro informacija