Informacija gyventojams
Apklausų duomenys rodo, kad šeši iš dešimties lietuvių nežinotų, kur kreiptis, jei įvyktų gedimas jų namų vidaus elektros tinkle. Specialistai įspėja, kad dažniausiai gedimai yra netvarkingos elektros instaliacijos pasekmė, todėl jie turėtų būti sutvarkomi dar prieš gedimams įvykstant – jie yra potenciali grėsmė namų ir aplinkinių saugumui. Elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO šiemet pristatė visą parą veikiančią paslaugą „Elektrikas į namus“, kurią galima užsakyti telefonu 1802 – ją išbandę pirmieji klientai dažniausiai kreipiasi per vėlai – kai reikia šalinti pasekmes, o ne priežastį.
Vykdyta internetinė apklausa, kurios metu atsakymą pateikė beveik 3000 gyventojų, atskleidė, kad tik 27,6 proc. gyventojų žinotų, kur kreiptis, kad įvykęs gedimas namų vidaus tinkle būtų patikimai pašalintas, dar 14 proc. respondentų mano, kad jiems tai neaktualu. Beveik 60 proc. apklaustųjų atsakė, kad nežinotų, kur kreiptis kvalifikuotos pagalbos, jei jų namų vidaus tinkle atsirastų gedimas – iš jų dalis (17 proc.) teigė, kad prašytų nekvalifikuotos pagalbos iš pažįstamųjų.
LESTO nuo šių metų pradžios pradėjo teikti naują paslaugą „Elektrikas į namus“, kurią bet kuriuo paros metu galima užsisakyti visoje Lietuvos teritorijoje trumpuoju klientų aptarnavimo telefono numeriu 1802. Bendrovei išanalizavus dėl gedimų besikreipusių klientų skambučius, paaiškėjo, kad vidaus elektros tinklų meistro poreikis kyla dviem atvejais – įvykus gedimui ar avarijai, arba atliekant planinį elektros tinklų, instaliacijos remontą. Pagal iškvietimus atvykę elektrikai dažniausiai keičia arba montuoja įjungimo lizdus arba jungiklius, elektros automatus (automatinius jungiklius), tiesia arba keičia elektros kabelius, prijungia buitinius elektros prietaisus: virykles, skalbimo mašinas ar indaploves.
„Gyventojai numeriu 1802 skambina dažniausiai jau įvykus gedimui, pvz., kibirkščiuojant rozetei. Gerai, jei tokie atvejai būna pastebėti laiku ir nelaimingo atsitikimo išvengiama išjungiant namų įvadinį (automatinį) jungiklį. Tačiau labai dažnai tokie gedimai gali įvykti naktį gyventojams miegant arba dieną darbo metu, kai namuose nieko nėra. Netvarkinga elektros instaliacija kelia grėsmę – tai viena iš dažniausių gaisro priežasčių“, – įspėja LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas Mantas Vaskela.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl elektros įrangos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, elektros instaliacijos gedimo per praėjusius metus Lietuvoje kilo 745 gaisrai, nusinešę 6 žmonių gyvybes. Vien per 2012 metų I ketv. dėl šios priežasties jau žuvo 4 žmonės, kilo beveik 200 gaisrų.
LESTO „Elektriko į namus“ paslauga – tai pagalba norintiems išvengti nuostolių, o kartais net ir dramatiškų pasekmių dėl netvarkingos vidaus tinklo būklės. LESTO centralizuotai registruoja ir perduoda gedimų šalinimo užsakymus kvalifikuotiems specialistams – sertifikuotoms elektros įmonėms, kurios užsiima pastatų vidaus elektros tinklo priežiūra bei remontu visoje Lietuvoje. Elektriką į namus gali išsikviesti visi elektros vartotojai Lietuvoje – tiek privatūs asmenys, tiek ir įmonių atstovai. Už atliktus darbus klientai atsiskaito tiesiogiai su juos aptarnavusia įmone.
Anot M. Vaskelos, LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802 kas mėnesį gaunama apie pusantro tūkstančio pranešimų dėl elektros tinklo problemų pastatų viduje.
„Sprendžiant iš klientų pranešimų, ši paslauga aktualiausia garbaus amžiaus ar vienišiems žmonėms, gyvenantiems senos statybos namuose, ypač daugiabučiuose, o taip pat ir labai užimtiems, aktyviems gyventojams, kurie tiesiog neturi laiko arba žinių bei įgūdžių užsiimti tokiais darbais“, – teigia M. Vaskela.
Apie tai, kad netvarkinga elektros instaliacija gadina elektros prietaisus, byloja draudimo bendrovių duomenys. Anot „PZU Lietuva“, pastaraisiais metais 4 kartus padaugėjo atvejų, kai gyventojai kreipėsi dėl žalos atlyginimo už sugedusius elektros prietaisus – vidutinis nuostolis dėl sugedusių elektros prietaisų sudaro apie 1200 litų.
LESTO apklausa „Ar pažįstate gerą elektriką?“ balandžio 9-15 dienomis vyko naujienų portale alfa.lt, į klausimą atsakė 2974 naujienų portalo lankytojai.
Pranešimą paruošė:
Ernestas Naprys
AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene
Tel. 8 5 251 4516
Mob. 8 696 76469
ernestas.naprys@lesto.lt
www.lesto.lt
Pranešame, kad nuo 2011-07-01, po įvykusios reorganizacijos, Kauno miesto ir rajono migracijos poskyriai buvo apjungti į vieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (pagrindinės būstinės adresas Chemijos 4B, 30 32 49, el. p. kaunovpk.ms@policija.lt).
Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius pakartotinai informuoja, kad asmens tapatybės korteles ir Lietuvos Respublikos pasus išduoda bei keičia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyris šiuose priimamuosiuose:
Taikos pr. 113B
Dokumentų priėmimas, tel. 30 38 82; 30 38 84; 30 38 86
Asmens dokumentų išdavimas, tel. 30 38 85;
Kęstučio g. 42
Dokumentų priėmimas, tel. 30 30 71; 30 30 73; 30 30 74; 30 30 72
Asmens dokumentų išdavimas, tel. 30 31 01;
Baltų pr. 143
Dokumentų priėmimas, tel. 30 35 83; 30 35 89; 30 35 84; 30 35 80
Asmens dokumentų išdavimas, tel. 30 35 81
V.Putvinskio g. 14
Dokumentų priėmimas, tel. 30 33 00; 30 33 25;
Asmens dokumentų išdavimas, tel. 30 39 76
Lietuvos Respublikos pilietybės, sertifikatų tvarkymo, užsieniečių teisinės padėties klausimais interesantai priimami:
Chemijos 4B
LR pilietybės klausimai, sertifikatų tvarkymas, tel. 30 37 85; 30 37 81; 30 37 80
Užsieniečių reikalų poskyris, 30 32 52; 30 32 47
Darbo laikas:
Pirmadienį nuo 8val. iki 12val. ir nuo 1245val iki 17val.;
Antradienį nuo 8val. iki 12val. ir nuo 1245val iki 18 val.;
Trečiadienį nuo 8val. iki 12val. ir nuo 1245val iki 17val.;
Ketvirtadienį nuo 8val. iki 12val. ir nuo 1245val iki 18 val.;
Penktadienį nuo 8val. iki 12val. ir nuo 1245val iki 15 45val.
Kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį interesantai priimami: 8val.-12 val.; 12.45val.-15val.
PASTABA:
1. Adresu Islandijos pl. 209,Kaune ir A. Juozapavičiaus pr. 17, Kaune NEBELIKO migracijos poskyrių.
Nuo 2011 m. liepos mėn.01 d. piliečiai dėl asmens tapatybės kortelės ir asmens dokumento gavimo galės kreiptis nurodytais adresais:
Kauno rajono migracijos poskyryje adresu Putvinskio g. 14, Kaunas, tel. (8 37) 30 33 70, (8 37) 30 33 00.
Kauno Centro migracijos poskyryje adresu Kęstučio g. 42, Kaunas, tel. (8 37) 30 31 01, (8 37) 30 30 71, (8 37) 30 30 73,
(8 37) 30 30 74.
Kauno Dainavos migracijos poskyryje adresu Taikos g. 115, Kaunas, tel. (8 37) 30 38 81, (8 37) 30 38 82, (8 37) 30 38 83, (8 37) 30 38 84.
Kauno Santakos migracijos poskyryje adresu Baltų pr. 145, Kaunas. Tel. (8 37) 30 35 80, (8 37) 30 35 83, (8 37) 30 35 85.
Užsieniečiai, deklaravę gyvenamąją vietą Kauno rajone, dėl leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Kauno rajone, dėl kvietimų užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, dokumentus turės pateikti ir informaciją gauti tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje ( Kaunas, Chemijos g. 4B). Tel. pasiteirauti (8 37) 30 32 49, (8 37) 30 32 50, elektroninis paštas : kaunovpk.ms@policija.lt.
Artėja 2010–2011 metų šildymo sezono pabaiga. Kauno rajone šildymo sezonas paprastai baigiamas apie balandžio vidurį, tačiau buvo ir tokių atvejų, kai šildymo sezoną baigėme kovo 31 d. (1999 m.), o 1997 m. jis užsitęsė net iki balandžio 28 d. Kiekvieno šildymo sezono pabaigoje neišvengiame šia tema įvairiausių interpretacijų. Todėl pakomentuosime pagrindines teisės aktų, reglamentuojančių šildymo sezono pabaigą, nuostatas.
Teisės aktuose nustatyta, kad:
1. Šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra yra aukštesnė negu +10 laipsnių pagal Celsijų. Vidutinė paros lauko oro temperatūra nustatoma pagal oficialius meteorologijos stočių duomenis.
2. Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę vidutinę lauko oro temperatūrą, nustato ir viešai skelbia savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės administracijos direktorius).
3. Paskelbus šildymo sezono pabaigą, nutraukiamas kultūros, švietimo, sporto, sveikatos apsaugos ir kitų panašių objektų, kurių veikla paprastai finansuojama valstybės arba savivaldybių lėšomis, šildymas.
4. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučių butų savininkus, jeigu yra techninės galimybės, pastatų šildymą gali užbaigti savo nuožiūra kitu laiku (anksčiau arba vėliau negu paskelbta šildymo sezono pabaiga), nepažeidžiant nustatytų higienos normų (tvarkinguose butuose turi būti palaikoma ne žemesnė kaip +180C temperatūra).
5. Jeigu daugiabučių gyventojai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime arba organizavus balsavimą raštu balsų dauguma (jeigu bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip) priima sprendimą pastato šildymą baigti kitu laiku (anksčiau arba vėliau negu paskelbta šildymo sezono pabaiga), jie savo sprendimą (visuotinio susirinkimo protokolą arba balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą) ir prašymą raštu pateikia šilumos tiekėjui, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, jeigu yra techninės galimybės, pastato valdytojui leidžia įgyvendinti šį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą. Siekiant nesusipratimų, patartina, kad sprendimą dėl kitokios šildymo užbaigimo datos priimtų visi butų savininkai arba bent jau absoliuti jų dauguma. Primename, kad jokiame teisės akte nenumatytas toks butų savininkų sprendimų priėmimo būdas, kai jų valią bandoma išsiaiškinti vaikščiojant po butus ir renkant parašus.
6. Jeigu daugiabučių gyventojai šia galimybe nepasinaudoja, daugiabučiai namai baigiami šildyti pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
Primename, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skaičiuojamos ir mokamos tik šildymo sezono metu. Jeigu daugiabutis šildomas ir po šildymo sezono pabaigos paskelbimo, už ne šildymo sezono metu suvartotą šilumą tokioms šeimoms ir asmenims būsto šildymo išlaidų kompensacijos netaikomos.
KRS inf.