www.garliava.lt

Gerbiami gyventojai,

   Artėja Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, todėl norime Jums priminti, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“1.1. punktas numato, kad „švenčių dienomis: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant pastatų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.“
   Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 strp. 2 punktas nurodo, kad „Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

GARLIAVOS SENIŪNĖ
RASA RAIMONDA GRIGIENĖ

   Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217, buvo patvirtintos agresyviems šunims ir jų mišrūnams įsigyti, laikyti, dresuoti, veisti ir prekiauti leidimų išdavimo taisyklės (toliau - taisyklės).
   Taisyklės taikomos asmenims, įvežantiems, įsigyjantiems, laikantiems, veisiantiems, dresuojantiems ar prekiaujantiems agresyviais šunimis ir jų mišrūnais. Agresyvių šunų ir jų mišrūnų veislės nurodytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintame Agresyvių šunų veislių sąraše. Atsakingi asmenys, kurie laiko kovinių šunų veislės (amerikiečių pitbulterjeras, bandogas (amerikiečių mastifas)) ar pavojingų šunų veislės (amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, fila brasileiro (Brazilų mastifas), kangalas (Turkų aviganis), Kaukazo aviganis, Pietų Rusijos aviganis) augintinius privalo gauti leidimą.
   Norime informuoti, kad š. m. kovo 19 dieną 9 vai., Chemijos g. 4, Kaune, vyks
privalomojo mokymo kursai "Asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių, agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programa". Registracija išankstinė. Kursų kaina 150Lt.

Smulkesnė informacija tel.: 8-37 322 333, 8 603 25580.

 VšĮ "Gyvūnų registravimo centras" tinklapis

   Aplinkos ministerijoje gavus žodinių pranešimų apie įtarimus, kad ne vienoje Šalies vietovėje privačiose valdose (gyvenamuosiuose namuose ar kt. šildomose patalpose) gali būti deginamos atliekos ir dėl to aplinkos oras teršiamas ne tik padidintu kietųjų dalelių kiekiu, bet ir daug pavojingesnėmis cheminėmis medžiagomis (dioksinai, furanai ir kt.), Lietuvos savivaldybių asociaciją prašome kuo skubiau išplatinti ši laišką savivaldybėms ir nurodyti, kad seniūnijos ir seniūnaitijos kreiptųsi kuo prieinamesnėmis priemonėmis į gyventojus (susirinkimuose, pateikiant rašytinę informaciją pvz. seniūnijų, kaimo parduotuvių ar kitų dažnai vietos gyventojų lankomų vietų skelbimų lentose, pašto dėžutėse ar kt.) su reikalavimu nedeginti atliekų. Kreipimesi tikslinga priminti, kad gyventojams deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis.
   Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATP K.) 83 straipsnis nustato baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir pareigūnams - nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Šią baudą, pagal ATPK 242 straipsnį gali skilti atitinkamo rajono aplinkos apsaugos pareigūnai (kai administracinis teisės pažeidimas nėra higienos norminių aktų, reglamentuojančių atmosferos apsaugą, pažeidimas) arba pagal 239(4) straipsnį Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kai pažeidžiami higienos norminiai aktai, reglamentuojantys atmosferos apsaugą).
   Siekiant nutraukti galbūt neteisėtus gyventojų veiksmus ir sumažinti neigiamą poveiki ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, Sveikatos apsaugos ministeriją prašytume pavesti savo pavaldžioms institucijoms pagal kompetenciją imtis teisinių ir (ar bent) visuomenės Švietimo apie atliekų deginimo ne tam skirtuose įrenginiuose galimą neigiamą poveikį, sveikatai priemonių.

NEBŪKIME ABEJINGI MUS SUPANČIAI GAMTAI!
NEDEGINKIME ŽOLĖS!

    Deganti pernykštė žolė – daugiausiai ugniagesių pajėgų reikalaujanti problema, kuri iškyla kiekvienais metais, vos į Lietuvą atkeliavus pavasariui. 2009 metų kovo 7 d. Kauno apskrityje gautas pirmasis pranešimas apie degančią žolę. Nors ir šis pavasaris lietingas bei drėgnas iki balandžio mėnesio pradžios 50 kartus vykta gesinti degančių žolės plotų (išdegė 256 ha); 30 kartų vykta gesinti degančių šiukšlių, kurių deginimas taip pat gali sukelti gaisrus pievose. Kadangi šio laikotarpio finansinė situacija yra gana sudėtinga daugeliui valstybinių ir privataus sektoriaus organizacijų, tad dažnas vykimas gesinti degančios žolės atima daug fizinių ir finansinių resursų, kuriuos būtina taupyti. Ugniagesiai labai tikisi visų piliečių supratingumo ir atsakomybės jausmo, ragindami gyventojus atsisakyti pernykštės žolės deginimo bei kontroliuoti vaikus, kad šie nežaistų su ugnimi.
    Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę, dėl žmogaus kaltės, liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. 
    Gaisro metu išsiskiria toksiškos dujos ir dideli kiekiai sveikatai kenksmingų įvairių dalelių, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos.
    Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai nuo 100 iki 500 litų pinigine bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.
    Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus vyriausybės priimtus nutarimus, draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. O jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalome užgesinti vandeniu, žemėmis.

Ką turėtume daryti pastebėję degančią žolę?
 Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
 Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
 Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
 Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
 Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

Taip pat nebūkime abejingi – padėkime saugoti miškus nuo gaisrų:
 Naudokitės tik miškininkų įrengtomis laužavietėmis.
 Nepamirškite užgesinti laužo ir nepalikite jo degti be priežiūros.
 Nemėtykite ant žemės neužgesintų nuorūkų, degtukų, kitų galinčių sukelti gaisrą medžiagų.
 Nesilankykite miškuose sausros metu.
 Pastebėję degantį mišką, skubėkite jį užgesinti turimomis priemonėmis: automobilio gesintuvu, kastuvu, lapuočių medžių šakų šluotomis, nukirsto jauno medelio vešlia laja. Jei patys to neįstengiate padaryti, skubiai praneškite šiais telefonais: 01; 112; 101 (Omnitel); 011 (Bite GSM, Tele2).

Su pagarba Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba
ir Viešoji įstaiga Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba