Asmens sveikatos priežiūros įstaigos kviečiamos apsirūpinti nauja, paaugliams skirta vakcina, kuri apsaugos ne tik nuo difterijos ir stabligės, bet ir nuo kokliušo. Nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojo papildytas Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, pagal kurį 15-16 m. amžiaus vaikai turi būti skiepijami nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6, 18 mėn., sustiprinamosios vakcinos dozės skiriamos 6-7 m. amžiaus vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą, o nuo 2015 m. spalio 1 d. ir 15-16 metų amžiaus paaugliams. Dar didesnė vaikų apsauga nuo kokliušo pasiekiama paskiepijant artimiausius suaugusiuosius – tėvus, senelius, aukles ir kitus asmenis, dažnai bendraujančius su vaiku. Tai vadinama „kokono“ principu: vaiką supantys suaugusieji tampa neimlūs kokliušo sukėlėjui ir negali jo „parnešti“ vaikams, taip apsaugodami juos nuo šios infekcijos.
Papildžius Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių dar viena vakcina su kokliušo komponentu (iki šiol paaugliai buvo skiepijami tik nuo difterijos ir stabligės), tikimasi stabdyti kokliušo plitimą vaikų ugdymo įstaigose. Kadangi apsauga nuo kokliušo po skiepo išlieka apie 10 metų, tikimasi, kad paauglių skiepijimas padės suformuoti „kokono“ apsaugą jų būsimiems vaikams.
Kokliušo epidemiologinė situacija parodė, kad šiuo metu dažniau serga paaugliai, kurie paskutinį kartą nuo kokliušo buvo skiepyti prieš 10 ar daugiau metų. Kauno apskrityje 2014 m. vaikai nuo 10 iki 17 metų sudarė 41 proc. visų susirgusiųjų kokliušu.
Kokliušas – ūminė lašiniu būdu per orą plintanti infekcinė liga, kurios išvengiama skiepijant. Sergant kokliušu pažeidžiami kvėpavimo takai, pasireiškia spazminio kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella genties bakterijos.
Žmogus yra vienintelis infekcijos rezervuaras ir infekcijos šaltinis. Kokliušu sergantis asmuo kosėdamas ir čiaudėdamas su seilių ir skreplių lašeliais išskiria užkratą į aplinką. Kokliušo bakterijos su kvėpavimo takų sekretu išplinta ne didesniu kaip 2-3 metrų spinduliu, todėl šia liga užsikrečia tik artimai su ligoniu bendravę asmenys. Skiriamos ligos formos nuo lengvos iki sunkios. Suaugusieji kokliušu serga lengvesne forma, jiems infekcija pasireiškia ilgai besitęsiančiu kosuliu (kokliušas diagnozuojamas 10-20 proc. ilgiau nei 14 dienų kosinčių suaugusiųjų), o kūdikiams ir mažiems vaikams vystosi spazminio kosulio priepuoliai. Dėl lengvos ligos eigos suaugusieji dažnai nepastebi šios infekcijos ir tampa kokliušo užkrato šaltiniu vaikams.
Kokliušo inkubacinis laikotarpis trunka 6-20 dienų ir sergantysis tampa užkrečiamas jau šio laikotarpio pabaigoje.
Skiriami trys kokliušo infekcijos periodai: katarinis, konvulsinis ir sveikimo. Katarinis laikotarpis prasideda palaipsniui: prasideda sloga, kosulys, ligonis gali karščiuoti. Simptomai tęsiasi 1-2 savaites ir kosuliui vis stiprėjant infekcija pereina į konvulsinį periodą, kurio pagrindinis skiriamasis bruožas – varginantys kosulio priepuoliai. Kosulio priepuolių metu vaikas be pertraukos kosi, veidas parausta, vėliau pamėlynuoja. Baigus kosėti seka gilus, ilgas, švilpiantis kvėpavimas, išsiskiria tirštų, tąsių ir skaidrių skreplių, neretai vemiama. Dažni kosulio priepuoliai sutrikdo miegą, sumažėja ligonio apetitas, karščiuojama. Konvulsinis periodas tęsiasi 2-4 savaites. Po to seka sveikimo periodas, trunkantis 1-2 savaites, kai kosulio priepuoliai retėja ir lengvėja. Kokliušas gydomas antibiotikais, ligonis tampa neužkrečiamas praėjus 5 dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios.
Norintieji pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.Kartu su šia paauglių vakcina į skirtingas injekcijos vietas galima įskiepyti ir kitas vakcinas, pavyzdžiui gripo arba žmogaus papilomos viruso.
Vakcina vartojama vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka, kurią galima rasti vvkt.lt.
Parengė:
Kristina Rudžinskaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, tel.(837)331231,