Tradicinis penktasis respublikinis vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų festivalis
“Atdarykim vartelius - 2011”
Lapkričio 19 dienos popietę į Garliavos kultūros centrą rinkosi šokėjai iš Lietuvos miestų ir miestelių į tradicinį respublikinį vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų festivalį “Atdarykim vartelius - 2011”.
2005-aisiais metais šokių kolektyvas “Ąžuolas”, vadovaujamas Zitos Vaškelienės, pakvietė Kauno rajono šokių grupes į pirmąjį festivalį. Prieita vieningos nuomonės, kad festivalis vyks kas du metai. 2007-aisiais metais įvyko antrasis festivalis. Nuo 2009 metų, pageidaujant kolektyvams, festivalis tapo kasmetiniu ir išaugo į respublikinį.
Festivalio dalyvius bei pilnutėlę žiūrovų salę pasveikino šokių kolektyvas “Ąžuolas” J.Gudavičiaus šokiu “Pasveikinimas”. Sveikinimo žodžius tarė ir gražių šokių palinkėjo Garliavos seniūnijos seniūnės pavaduotoja Jūratė Seiliuvienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto vyr. specialistė Birutė Savickienė ir Garliavos kultūros centro direktorė Genovaitė Katinauskienė.
Penktą kartą vykstančiame festvalyje “Atdarykim vartelius 2011” sulaukta įdomių ir žinomų šokių kolektyvų iš Lietuvos . Šokiu ir jaunatviška energija stebino Marijampolės kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“, vadovė Alina Kvietkauskienė. Jiems nenusileido Trakų rajono Lentvario miesto vidutinio amžiaus liaudies šokių grupė „Lendvarė“, vadovė Rimutė Blikertienė ir kaimo bendruomenės “Balbieriškis” šokių kolektyvas
“Ringis”, vadovas Raimundas Morkūnas.
Jau ne vienerius metus Garliavoje puoselėjama graži tradicija – kultūros centras ir seniūnija sukviečia šio miesto verslininkus į padėkos vakarą. Nauja tai - šiemet jis surengtas pavasarį pastatytame Garliavos sporto centre, įprasta - už investicijas į Garliavos miesto kultūrinį gyvenimą nepašykštėta gražių žodžių, nominacijų ir padėkų, nuoširdaus ir šilto koncerto.
Beje, šviesomis mirganti choreografijos salė virto laivu, o kapitonui Edmundui teko nelengva misija saugiai prišvartuoti jį prie kranto. Mat kruizo dalyviai, klausydami grupės „Quorum“ ir Lietuvos talentų dalyvės ,“Sidabrinių balsų“ konkurso laureatės, Kauno muzikinio teatro solistės, Kauno rajono Kulautuvos kultūros centro direktorės Andželos Mickutės-Vyšniauskienės, ir trankiai plojo, ir smagiai siūbavo...
Susirinkusius pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, Kultūros centro direktorė Genovaitė Katinauskienė. Kad Garliavoje gražiai puoselėjamos bendruomeniškumo tradicijos liudija tai, kad pabūti kartu atvyko naujasis klebonas Gintaras Urbštas, Garliavos policijos nuovados viršininkas komisaras inspektorius Sergejus Lemziakovas.
Dosniausiems kultūros rėmėjams: Rimantui Blažulioniui (UAB „ Patikima linija“), Kęstučiui Dagiliui ir Juozui Veličkai (UAB „Baltijos polistirenas“), Vytautui Liutkauskui (UAB „Garliavos mechanikos gamykla“), Antanui Mikušauskui (UAB „Požeminių linijų statyba“), Juozui Martikaičiui (UAB „Garlita“), Romanui Čiupkevičiui (UAB „Romega“, Algirdui Čepuliui (UAB „Kauno hidrogeologija“) ir kitiems įteikti suvenyrai ir padėkos, nominuotos gražiausiai tvarkomos Ramutės ir Juozo Martikaičių, Danutės ir Kazio Olanderių bei Vidos ir Mindaugo Šliūpų sodybos.
Kiekvienais metais daugiau nei 30 procentų individualių namų nukenčia nuo gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių ar jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Praeitą šildymo sezoną Kauno apskrityje dėl šildymo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo 149 gaisras, kuriuose metu traumuoti 6, išgelbėti 5 ir žuvo 5 žmonė. Šildymo sezono metu beveik kiekvieną parą fiksuojami iškvietimai, kai tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Dėl šios situacijos kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys gaisrinės saugos taisyklių. Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.
Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.
Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.
Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – klijuojant sienas tapetais, neretai jie priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.
Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas.